IADL vertinimas
IADL vertinimas (Instrumentinės kasdienės veiklos vertinimas) yra praktiškai pritaikomas įrankis, padedantis įvertinti, kaip savarankiškai žmogus atlieka sudėtingesnes užduotis, būtinas gyvenant savarankiškai. Skirtingai nuo paprasčiausių kasdienių veiklų, tokių kaip valgymas ar apsirengimas, šis vertinimas apima gebėjimus, susijusius su finansų tvarkymu, vaistų vartojimu ir apsipirkimu, todėl dažnai naudojamas siekiant nustatyti pagalbos poreikį vyresnio amžiaus žmonėms.
Paskirtis
- Įvertinti gebėjimą tvarkyti namų ūkio reikalus (maisto gamybą, valymą).
- Nustatyti socialinių bei pažintinių funkcijų būklę (telefono naudojimą, finansų valdymą).
- Padėti planuoti slaugos ar reabilitacijos poreikį vyresniems nei 65 metų asmenims.
Atsiradimo kontekstas
- Sukurta 1969 m. Lawtono ir Brody mokslininkų grupės kaip savarankiškumo matavimo skalė.
- Plačiai naudojama geriatrijoje, psichiatrijoje ir reabilitacijos centruose visame pasaulyje.
Procedūra
- Gydytojas arba slaugos specialistas užduoda klausimus apie 8 sritis: telefono naudojimą, apsipirkimą, maisto gaminimą, namų tvarkymą, skalbimą, transportą, atsakingą už vaistus ir finansų tvarkymą.
- Kiekviena sritis vertinama pagal aiškius kriterijus (pvz., ar asmuo gali pats paskambinti giminaičiui be pagalbos).
- Procedūra trunka apie 10-15 minučių, nereikia jokio specialaus pasiruošimo.
Galimos priežastys
- Gera pažintinė funkcija ir atmintis, pvz., jaunesnis amžius ar aktyvus socialinis gyvenimas.
- Reguliarus fizinis aktyvumas ir sveika mityba, skatinantys ilgalaikį funkcijų palaikymą.
- Nėra reikšmingų lėtinių ligų, kurios ribotų kasdienę veiklą.
Dažniausios priežastys
- Pažinimo sutrikimai: lengvas ar vidutinis kognityvinis deficitas, demencija ar Alzheimerio liga.
- Fizinės negalios: artritas, insultas, Parkinsono liga ar kitos judėjimo problemas sukeliančios būklės.
- Psichikos sveikatos problemos: depresija, nerimo sutrikimai ar socialinė izoliacija.
Specialistai
- Šeimos gydytojas (įvertinant vyresnio amžiaus paciento savarankiškumą).
- Geriatras (planuojant ilgalaikę priežiūrą vyresniems nei 65 metų asmenims).
- Psichiatras ar neurologas (esant atminties sutrikimams, kognityviniams pokyčiams).
Klinikinės situacijos
- Paciento šeimos nariai pastebi, kad sunku savarankiškai apsipirkti ar susimokėti sąskaitas.
- Perėjimas iš ligoninės į namus po insulto ar traumos, siekiant įvertinti reabilitacijos poreikį.
- Rutininė metinė senjorų apžiūra, siekiant anksti pastebėti funkcinio nuosmukio požymius.
| Bendra | Standartinė skalė - nuo 0 (visiškai priklausomas) iki 8 (visiškai savarankiškas). Klinikinėje praktikoje 6-8 balai rodo pakankamą funkcinį lygį, 4-5 - vidutinį pagalbos poreikį, 0-3 - sunkią priklausomybę. |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams dažniausiai normatyvinis intervalas yra 6-8 balai, atsižvelgiant į amžių (70+ metų gali būti 5-6). |
| Moterims | Moterims normatyvinis intervalas paprastai yra 6-8 balai, nors po 75 metų galima 5-7 balų riba. |
