Oksimetrija
Oksimetrija yra neinvazinis tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti deguonies prisotinimą kraujyje (saturaciją). Dažniausiai atliekama naudojant pulsoksimetrą, kuris pritvirtinamas prie piršto, ausies spenelio ar kitos kūno vietos. Tyrimas plačiai taikomas stebint pacientus, sergančius plaučių, širdies ar kitomis ligomis.
Funkcija
- Oksimetrija matuoja deguonies kiekį hemoglobine - arterinio kraujo prisotinimą deguonimi (SpO2).
- Padeda nustatyti hipoksemiją (deguonies trūkumą) ir stebėti gydymo efektyvumą.
Kilmė
- Metodas sukurtas XX a. viduryje, o šiuolaikiniai pulsoksimetrai naudoja šviesos bangų absorbcijos principą.
- Dėl greičio ir neinvaziškumo tapo standartiniu įrankiu intensyviosios terapijos, anesteziologijos ir skubiosios medicinos srityse.
Procedūra
- Pulsoksimetras pritvirtinamas prie paciento piršto, ausies spenelio ar kūdikiams - pėdos.
- Prietaisas per 5-30 sekundžių rodo deguonies saturaciją ir širdies susitraukimų dažnį.
- Prieš tyrimą nereikia ypatingo pasiruošimo; pašalinamas lakas ar nešvarumai ant nagų.
Priežastys
- Normaliomis sąlygomis SpO2 retai viršija 100 %; padidėjimas gali reikšti deguonies terapijos perdozavimą.
- Techninės priežastys: netinkamas prietaiso uždėjimas, judesio artefaktai arba klaidingai aukštas rodmuo esant karboksihemoglobinemijai.
Priežastys
- Lėtinės plaučių ligos: LOPL, astma, plaučių fibrozė.
- Ūminės būklės: plaučių uždegimas, plaučių embolija, kvėpavimo nepakankamumas.
- Širdies ydos, anemija arba apsinuodijimas anglies monoksidu.
Pagrindinės indikacijos
- Kvėpavimo funkcijos sutrikimai (dusulys, cianozė).
- Stebėjimas po operacijų, intensyviosios terapijos skyriuose.
- Gydytojai, skiriantys tyrimą: pulmonologai, kardiologai, anesteziologai-reanimatologai.
| Bendra | 95-100 % |
|---|---|
| Vyrams | 95-100 % |
| Moterims | 95-100 % |
