Funkcinių galimybių vertinimas
Funkcinių galimybių vertinimas - tai sistemingas paciento fizinių, psichinių ir socialinių gebėjimų kasdienei veiklai atlikti įvertinimas. Šis vertinimas padeda nustatyti, kiek žmogus gali savarankiškai funkcionuoti savo aplinkoje ir kokios pagalbos jam reikia.
Paskirtis
- Įvertinti paciento gebėjimus atlikti kasdienes veiklas (apsirengimas, maisto gaminimas, mobilumas).
- Nustatyti fizinius, pažintinius ir socialinius apribojimus bei resursus.
Kilmė
- Vertinimas grindžiamas Tarptautine funkcionavimo, negalios ir sveikatos klasifikacija (TFK).
- Naudojami standartizuoti testai, pvz., Barthel indeksas, FIM arba Rankin skalė.
Procedūra
- Pacientas atlieka konkrečias užduotis, pvz., ėjimas, lipimas laiptais, daiktų kėlimas.
- Specialistas stebi ir fiksuoja atlikimo kokybę, greitį, saugumą ir ištvermę.
- Jei reikia, naudojami klausimynai arba interviu apie kasdienę veiklą namuose.
Dažniausi radiniai
- Sumažėjusi raumenų jėga ir ištvermė, ribojanti mobilumą.
- Pusiausvyros sutrikimai - padidėjusi kritimo rizika.
- Kognityvinių funkcijų (dėmesio, planavimo) trūkumai, apsunkinantys kasdienes veiklas.
Klinikinė reikšmė
- Padeda parinkti reabilitacijos priemones (fizinę terapiją, ergoterapiją).
- Leidžia įvertinti gydymo efektyvumą ir paciento savarankiškumo prognozę.
Specialistai
- Reabilitologas - po insulto, traumų ar operacijų.
- Ergoterapeutas - esant kasdienių veiklų atlikimo sunkumams.
- Kineziterapeutas - vertinant judėjimo ir jėgos funkcijas.
Situacijos
- Pacientams su neurologinėmis ligomis (Parkinsono, išsėtine skleroze).
- Senyvo amžiaus žmonėms, įvertinant pagalbos poreikį namuose.
