Status epilepticus
Status epilepticus - tai užsitęsęs epilepsijos priepuolis arba priepuolių serija, tarp kurių žmogus neatgauna sąmonės. Tai yra skubi, gyvybei pavojinga būklė, nes ilgai trunkantis traukulių aktyvumas gali pažeisti smegenis, sutrikdyti kvėpavimą, kraujotaką ir kitų organų veiklą. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių pasekmių.
Status epilepticus diagnozuojamas, kai epilepsijos priepuolis trunka ilgiau nei įprastai arba kartojasi taip dažnai, kad žmogus nespėja atsigauti. Praktikoje ypač svarbi 5 minučių riba: jei traukuliai tęsiasi ilgiau nei 5 minutes, mažai tikėtina, kad jie savaime greitai pasibaigs, todėl reikia skubios medicinos pagalbos.
Šios būklės metu smegenų nervinės ląstelės siunčia nenormaliai intensyvius elektrinius impulsus. Dėl to gali atsirasti viso kūno traukuliai, sąmonės netekimas, kvėpavimo sutrikimas, deguonies trūkumas, širdies ritmo pokyčiai. Ne visada Status epilepticus pasireiškia ryškiais traukuliais - kartais žmogus būna sumišęs, nereaguoja, žvilgsnis sustingęs, pasireiškia smulkūs raumenų trūkčiojimai ar neįprastas elgesys. Tai vadinama netraukuliniu Status epilepticus, kurį atpažinti gali būti sunkiau.
- Traukuliai, trunkantys ilgiau nei 5 minutes.
- Pasikartojantys priepuoliai, tarp kurių žmogus neatgauna sąmonės.
- Sąmonės netekimas, nereagavimas į aplinką.
- Kūno sustingimas, galūnių trūkčiojimai ar ritmiški judesiai.
- Kvėpavimo sutrikimas, pamėlę lūpos ar veidas.
- Seilėtekis, putos iš burnos, galimas liežuvio įkandimas.
- Nevalingas šlapinimasis ar tuštinimasis.
- Užsitęsęs sumišimas, dezorientacija.
- Nereagavimas į kalbinimą arba vangus atsakas.
- Sustingęs žvilgsnis, „atsijungimo“ epizodai.
- Keistas, automatinis elgesys: čepsėjimas, rankų trynimas, beprasmiai judesiai.
- Staigus elgesio ar sąmonės būklės pasikeitimas be aiškios priežasties.
Status epilepticus gali ištikti tiek sergant epilepsija, tiek žmogų, kuriam priepuolių anksčiau nebuvo. Sergantiesiems epilepsija dažna priežastis - praleistos vaistų nuo epilepsijos dozės, staigus vaistų nutraukimas, miego stoka, alkoholis, karščiavimas ar infekcija.
Kitos galimos priežastys: insultas, galvos trauma, smegenų navikai, meningitas ar encefalitas, sunkūs medžiagų apykaitos sutrikimai, labai mažas gliukozės kiekis kraujyje, elektrolitų disbalansas, apsinuodijimai, alkoholio ar raminamųjų vaistų nutraukimo sindromas. Vaikams Status epilepticus gali išprovokuoti aukšta temperatūra, įgimtos neurologinės ligos ar centrinės nervų sistemos infekcijos.
Riziką didina anksčiau buvęs Status epilepticus, blogai kontroliuojama epilepsija, vyresnis amžius, smegenų kraujotakos ligos, priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Status epilepticus pirmiausia nustatomas pagal klinikinę situaciją: priepuolio trukmę, sąmonės būklę, kvėpavimą, neurologinius požymius. Gydytojai tuo pat metu pradeda gydymą ir ieško priežasties, nes delsti negalima.
Atliekami tyrimai gali apimti gliukozės kiekio kraujyje nustatymą, bendruosius ir biocheminius kraujo tyrimus, elektrolitus, kepenų ir inkstų funkcijos rodiklius, vaistų nuo epilepsijos koncentraciją kraujyje, toksikologinius tyrimus. Labai svarbus elektroencefalografijos tyrimas, arba EEG, ypač įtariant netraukulinį Status epilepticus. Priklausomai nuo situacijos gali būti atliekama galvos kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, juosmeninė punkcija, infekcijų tyrimai.
Status epilepticus gydomas skubiai. Pirmiausia užtikrinamas kvėpavimas, deguonies tiekimas, saugi kūno padėtis, stebimas pulsas, kraujospūdis, gliukozė. Jei traukuliai tęsiasi, skiriami greitai veikiantys vaistai - dažniausiai benzodiazepinai, pavyzdžiui, diazepamas, lorazepamas ar midazolamas.
Jei priepuolis nesibaigia, skiriami kiti vaistai nuo epilepsijos, tokie kaip levetiracetamas, valproatas, fosfenitoinas ar fenitoinas. Sunkiais atvejais pacientas gydomas intensyviosios terapijos skyriuje, gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos ir vaistų sukeltos nejautros, kad būtų sustabdytas smegenų elektrinis aktyvumas.
Toliau gydoma priežastis: koreguojamas gliukozės ar elektrolitų sutrikimas, gydoma infekcija, insultas, trauma, peržiūrimi nuolat vartojami vaistai nuo epilepsijos. Po būklės stabilizavimo svarbus individualus gydymo planas, reguliarus vaistų vartojimas, miego režimas, alkoholio vengimas ir artimųjų mokymas, kaip elgtis priepuolio metu.
Skambinkite skubiosios pagalbos numeriu nedelsdami, jei priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes, priepuoliai kartojasi vienas po kito, žmogus neatgauna sąmonės, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta, susižeidė, priepuolis įvyko vandenyje arba tai pirmasis gyvenime priepuolis.
Skubi pagalba būtina ir nėščiosioms, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergant cukriniu diabetu, po galvos traumos ar įtarus apsinuodijimą. Kol atvyksta medikai, paguldykite žmogų ant šono, patraukite pavojingus daiktus, nefiksuokite galūnių ir nieko nekiškite į burną. Užfiksuokite priepuolio pradžios laiką - ši informacija gydytojams labai svarbi.
