Sąmonės drumstimasis
Sąmonės drumstimasis - tai būsena, kai jaučiatės ne visai aiškiai, sunkiau susikaupiate, esate lyg apsiblausę ar apsvaigę. Tai nėra visiškas sąmonės netekimas, bet jūsų protinis aiškumas yra ženkliai sumažėjęs.
Sąmonės drumstimasis atsiranda, kai smegenys negali pilnai apdoroti informacijos arba yra veikiamos trukdančių veiksnių. Tai gali pasireikšti kaip sunkumas orientuotis laike ir erdvėje, mieguistumas, sumišimas, lėtas mąstymas arba nesugebėjimas atlikti paprastų kasdienių užduočių. Fiziologiškai ši būsena rodo, kad smegenų žievės veikla yra slopinama - ar dėl kraujotakos pokyčių, cheminio disbalanso, toksinų ar nervinių impulsų sutrikimų. Skirtingai nuo alpimo (trumpalaikio sąmonės netekimo), drumstimasis paprastai trunka ilgiau ir gali būti lėtinis arba priepuolinis. Tai svarbus signalas, kad organizmas patiria tam tikrą stresą ar pažeidimą.
- Miego trūkumas arba prasta miego kokybė - ilgalaikis nuovargis mažina smegenų darbingumą.
- Stresas ir emocinė įtampa - nuolatinė įtampa gali sukelti protinį išsekimą.
- Dehidratacija - skysčių trūkumas sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą ir smegenų veiklą.
- Lengvas apsinuodijimas maistu arba alkoholiu - toksinai laikinai sutrikdo sąmonę.
- Vaistų šalutinis poveikis - ramikliai, vaistai nuo alergijos ar kraujospūdžio.
- Kraujo spaudimo svyravimai - ypač staigus spaudimo sumažėjimas.
- Galvos traumos - smegenų sukrėtimas ar sumušimas gali sukelti ilgalaikį drumstimąsi.
- Smegenų kraujotakos sutrikimai - insultas, trumpalaikis išemijos priepuolis (TIA), aneurizma.
- Infekcinės ligos - meningitas, encefalitas, sepsis - uždegimas tiesiogiai veikia smegenis.
- Medžiagų apykaitos sutrikimai - hipoglikemija (mažas cukraus kiekis), kepenų ar inkstų nepakankamumas.
- Degeneracinės smegenų ligos - demencija, Alzheimerio liga, Parkinsono liga.
- Sunki anemija - deguonies trūkumas smegenyse dėl mažo raudonųjų kraujo kūnelių kiekio.
Jeigu sąmonės drumstimasis yra lengvas ir nėra lydimas kitų įspėjamųjų ženklų, pabandykite šiuos veiksmus: atsigulkite ramioje, pritemdytoje patalpoje ir pailsėkite. Gerkite vandenį mažais gurkšniais, kad išvengtumėte dehidratacijos. Venkite alkoholio, kofeino ir sunkių maisto produktų. Išsimiegokite - dažnai pakanka 7-9 valandų nepertraukiamo miego, kad smegenys atsigautų. Jei vartojate vaistus, patikrinkite, ar jie nėra priežastis (pasitarkite su gydytoju prieš keisdami dozę). Paprasta rami veikla, pvz., klausymasis švelnios muzikos ar gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti stresą. Jei drumstimasis praeina per kelias valandas, tikriausiai tai buvo laikinas reiškinys. Vis dėlto, jei būklė kartojasi arba nesitraukia ilgiau nei parą, būtina kreiptis medicininio patikrinimo.
- Staigus ir stiprus sąmonės drumstimasis, ypač po galvos traumos.
- Sąmonės netekimas arba sunkumas pabusti.
- Kalbos sutrikimai - neaiški, paini kalba arba nesugebėjimas kalbėti.
- Veido ar galūnių tirpimas ar silpnumas vienoje kūno pusėje.
- Staigus galvos skausmas, ypač jei jis yra intensyviausias jūsų gyvenime.
- Traukuliai (epilepsijos priepuolis) arba raumenų trūkčiojimai.
- Karščiavimas virš 38°C kartu su sąmonės drumstimusi (gali reikšti infekciją).
- Šlapimo ar išmatų nelaikymas.
- Orientacijos praradimas - nežino, kur yra, kokia diena, kas aplinkui.
- Lėtinis, kelias dienas trunkantis sąmonės drumstimasis be aiškios priežasties.
- Pasikartojantys epizodai, ypač jei jie sietini su tam tikra veikla ar maistu.
- Naujai atsiradęs atminties ar dėmesio sutrikimas vyresniame amžiuje.
- Geltona oda ar akių baltymai (gelta) - gali rodyti kepenų problemas.
- Nekontroliuojamas diabetas arba hipoglikemijos epizodai.
