Svaigsta galva sukantis
Svaigsta galva sukantis - tai nemalonus pojūtis, kai atrodo, kad aplinka arba jūs pats sukate, nors iš tiesų judesio nėra. Ši būklė gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų ir dažnai lydima pykinimo, pusiausvyros sutrikimo ar net vėmimo. Sukimosi svaigulys dažniausiai atsiranda dėl vidinės ausies problemų, tačiau gali signalizuoti ir apie rimtesnes sveikatos problemas.
Svaigsta galva sukantis, mediciniškai vadinamas vertigo, yra specifinis svaigulio tipas, kai žmogus jaučia, kad jis pats arba jį supantys objektai sukasi. Šis pojūtis kyla dėl vidinės ausies vestibulinės sistemos disfunkcijos - organo, atsakingo už pusiausvyrą ir erdvės suvokimą. Kai vidinėje ausyje pasikeičia skysčio slėgis arba atsiranda kristalų nuosėdų, smegenys gauna klaidingus signalus apie judesį. Dėl to prasideda akių drebulys (nistagmas), pykinimas ir pusiausvyros praradimas. Svarbu atskirti šį svaigulį nuo kitų galvos svaigimo formų, pavyzdžiui, lengvo galvos sukimosi ar alpulio, nes priežastys ir gydymo metodai skiriasi. Sukimosi svaigulys dažniausiai pasireiškia staigiais priepuoliais, kurie gali tęstis nuo kelių sekundžių iki kelių dienų. Pacientai dažnai apibūdina šią būseną kaip „karuselę“ arba „jūrą“. Nors daugeliu atvejų tai nėra pavojinga gyvybei, tačiau gali labai pabloginti gyvenimo kokybę ir sukelti kritimų riziką. Būtina atkreipti dėmesį į lydinčius simptomus: jei sukimosi svaigulį lydi kalbos sutrikimai, vienos kūno pusės silpnumas ar staigus galvos skausmas, tai gali reikšti insultą ar kitą sunkią ligą. Todėl svarbu mokėti atpažinti vertigo ir žinoti, kada kreiptis pagalbos.
- Gerybinis paroksizminis pozicinis svaigulys (GPPS) - kristalai vidinėje ausyje, atsirandantys po galvos traumos ar su amžiumi.
- Staigus galvos pasukimas ar lenkimas, ypač ryte atsikėlus.
- Vestibulinis neuronitas - uždegiminė vidinės ausies nervo liga po virusinės infekcijos.
- Meniere'o liga - padidėjęs skysčio kiekis vidinėje ausyje, sukeliantis svaigulį, spengimą ir klausos praradimą.
- Judesio liga (transporto priemonėse) - smegenys gauna prieštaringus signalus iš akių ir ausies.
- Stresas, nuovargis, miego trūkumas - gali sustiprinti pusiausvyros sistemos jautrumą.
- Dehidratacija arba elektrolitų disbalansas po intensyvaus sporto ar karščio.
- Insultas ar laikinas išeminis priepuolis (TIA) - jei svaigulį lydi kalbos sutrikimai, veido nukritimas, vienos kūno pusės silpnumas.
- Galvos smegenų auglys - svaigulys gali būti lėtinis ir progresuojantis.
- Širdies ritmo sutrikimai (aritmija) - gali sukelti staigų galvos svaigimą sukantis ir alpulį.
- Stuburo kaklinės dalies problemos - pvz., slankstelių išvarža ar osteochondrozė, kai spaudžiamos kraujagyslės.
- Aortos stenozė ar kita širdies vožtuvų liga - sumažėjęs kraujo tekėjimas į smegenis.
- Kraujavimas į smegenis (subarachnoidinis kraujavimas) - staigus, stiprus galvos skausmas su svaiguliu.
- Vaistų šalutinis poveikis - kai kurie antibiotikai, prieštraukuliniai ar raminamieji vaistai gali sukelti svaigulį.
- Apsinuodijimas anglies monoksidu ar kitais toksinais.
Kol nėra rimtų pavojaus ženklų, svaigsta galva sukantis galima palengvinti šiais būdais: 1) Atsigulkite ir gulėkite ramiai - venkite staigių galvos judesių, geriausia gulėti ant šono, kad išvengtumėte kritimo. 2) Fiksuokite žvilgsnį į nejudantį tašką - žiūrėkite į tolimą objektą, kad smegenys gautų aiškesnį signalą. 3) Gerkite vandenį - dehidratacija gali pabloginti būklę. 4) Venkite ryškios šviesos ir stiprių garsų, nes jie gali sustiprinti pykinimą. 5) Jei priepuolis stiprus, galima išgerti vaistų nuo svaigulio (pvz., betahistino), tačiau tik pasitarus su gydytoju. 6) Jei svaigulys susijęs su judesiu, pvz., kelionėje, naudokite judesio ligą mažinančius vaistus (skopolaminą). 7) Pasitikrinti kraujospūdį - jei svaigsta atsistojus, gali būti ortostatinė hipotenzija. 8) Atlikite Epley manevrą (specialius judesius) - tai gali padėti esant GPPS, bet geriau iš pradžių išmokyti specialistui. 9) Pailsėkite - dažnai svaigulys praeina po trumpo poilsio. 10) Jei svaigulys kartojasi, pradėkite vesti dienoraštį - užsirašykite, kada ir po kokių veiksmų atsiranda priepuoliai - tai padės gydytojui nustatyti priežastį. Tačiau atminkite: namų gynimo priemonės neturi pakenkti - jei svaigulys stiprus arba tęsiasi ilgiau nei valandą, geriau kreiptis į medikus nei eksperimentuoti.
- Staigus, labai stiprus galvos skausmas („kaip trenkė perkūnas“).
- Vienos kūno pusės silpnumas, tirpimas ar paralyžius.
- Nerišli kalba, sunkumas suprasti ar kalbėti.
- Veido asimetrija - viena pusė nukritusi.
- Regėjimo praradimas, dvigubas matymas arba neryškus matymas.
- Sąmonės netekimas ar alpulys.
- Krūtinės skausmas, dusulys, greitas ar netaisyklingas širdies plakimas.
- Trauma, ypač galvos trauma, kurią lydi svaigulys.
- Aukšta temperatūra (>38°C) ir sustingęs kaklas - gali reikšti meningitą.
- Svaigulys tęsiasi ilgiau nei kelias valandas ir nepraeina ramybėje.
- Kartojasi dažni priepuoliai - daugiau nei 2-3 per savaitę.
- Svaigulys atsirado po naujų vaistų vartojimo pradžios.
- Jaučiate spengimą ausyse, klausos pablogėjimą ar ausies pilnumo jausmą.
- Svaigulys pasireiškia tik atsistojus ar pasukus galvą - galimas GPPS.
- Jūs vartojate kraują skystinančius vaistus (antikoaguliantus) - padidėjusi kraujavimo rizika.
- Svaigulys kartu su vėmimu, kai negalite gerti skysčių - pavojus dehidratacijai.
- Jau buvote gydomi dėl širdies ar smegenų kraujagyslių ligų.
