Natris

Natris (Na+) yra pagrindinis ekstraląstelinis katijonas, atsakingas už vandens pasiskirstymą organizme, kraujospūdžio reguliavimą ir nervinio impulso perdavimą. Šis tyrimas padeda įvertinti elektrolitų pusiausvyrą ir diagnozuoti įvairius sutrikimus - nuo dehidratacijos iki inkstų ar hormoninių ligų.

Funkcija
  • Palaiko osmosinį slėgį ir vandens balansą ląstelėse bei tarpląsteliniame skystyje.
  • Dalyvauja nervinių impulsų perdavime ir raumenų susitraukime.
  • Reguliuoja rūgščių-šarmų pusiausvyrą kartu su kitais elektrolitais.
  • Padeda palaikyti normalų kraujospūdį per natrio-jonų mainus inkstuose.
Kilmė
  • Natrio pagrindinis šaltinis yra maistas, ypač valgomoji druska (natrio chloridas).
  • Organizmas natrio nepasigamina - jis gaunamas su maistu ir skysčiais.
  • Perteklinis natris šalinamas per inkstus su šlapimu, o reguliavimo mechanizmuose dalyvauja hormonai (aldosteronas, ADH).
  • Natrio koncentraciją kraujyje veikia vandens ir natrio balansas, todėl ją gali paveikti tiek skysčių netekimas, tiek perteklius.
Procedūra
  • Natrio koncentracija nustatoma iš veninio kraujo mėginio.
  • Prieš tyrimą ypatingo pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama būti nevalgius (12 val.), jei kartu atliekamas ir gliukozės ar lipidų tyrimas.
  • Kraujas imamas į standartinį mėgintuvėlį be priedų (su geliu separacijai).
  • Tyrimas dažnai atliekamas elektrolitų profilio arba bendro metabolinio profilio dalimi.
Priežastys
  • Nepakankamas vandens vartojimas arba didelis vandens netekimas (viduriavimas, vėmimas, gausus prakaitavimas).
  • Cukrinis diabetas (poliurija) - gliukozės kiekio padidėjimas sukelia vandens netekimą.
  • Nefrogeninis arba centrinis cukralapis (diabetes insipidus) - sumažėjęs antidiurezinio hormono poveikis.
  • Per didelis natrio kiekis maiste arba infuziniuose tirpaluose.
  • Inkstų ligos (pvz., inkstų nepakankamumas, kai sutrinka natrio šalinimas).
  • Kai kurie vaistai (kortikosteroidai, ličio preparatai).
Simptomai
  • Troškulys, burnos džiūvimas.
  • Silpnumas, mieguistumas, raumenų trūkčiojimai.
  • Sunkesniais atvejais - sumišimas, traukuliai, koma.
Priežastys
  • Per didelis vandens kiekis organizme (pvz., gausus vandens gėrimas, netinkamai parinkti infuziniai tirpalai).
  • Antidiurezinio hormono perteklius (SIADH sindromas) - sergant plaučių ar smegenų ligomis.
  • Nepakankamas natrio suvartojimas (retai, dažniau senyviems žmonėms netinkamai maitinantis).
  • Inkstų ligos (pvz., inkstų nepakankamumas, kai natris prarandamas su šlapimu).
  • Širdies nepakankamumas, kepenų cirozė ar nefrozinis sindromas - dėl skysčių susilaikymo.
  • Vaistai (diuretikai, tiazidai, SSRI grupės antidepresantai).
Simptomai
  • Pykinimas, vėmimas, galvos skausmas.
  • Raumenų silpnumas, spazmai, mieguistumas.
  • Sunkesniais atvejais - sumišimas, traukuliai, sąmonės sutrikimai.
Kada tirti natrį
  • Įtariant elektrolitų pusiausvyros sutrikimą (dehidratacija, per didelis skysčių kiekis).
  • Sergant inkstų ligomis, širdies nepakankamumu, kepenų ciroze.
  • Prieš dideles operacijas ar pradedant intensyvią infuzinę terapiją.
  • Vertinant hormoninių ligų (pvz., antinksčių nepakankamumo, SIADH) eigą.
  • Dažnai atliekamas šeimos gydytojo, nefrologo, endokrinologo ar intensyviosios terapijos gydytojo nurodymu.
Bendra 136-145 mmol/l
Vyrams 136-145 mmol/l
Moterims 136-145 mmol/l

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja