Raumenų spazmai nugaroje
Raumenų spazmas nugaroje - tai staigus, nevalingas ir dažnai skausmingas nugaros raumens susitraukimas. Jis gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o kartais ir ilgiau, palikdamas sustingimo bei diskomforto jausmą. Spazmas gali atsirasti bet kurioje nugaros dalyje - kaklinėje, krūtininėje ar juosmeninėje - ir dažnai riboja judėjimo laisvę.
Raumenų spazmas yra apsauginis organizmo mechanizmas, kai raumeninė skaidula staiga ir smarkiai susitraukia. Taip kūnas bando apsaugoti pažeistą ar perkrautą sritį nuo tolimesnių judesių. Fiziologiškai spazmo metu raumuo tampa kietas, sutrinka vietinė kraujotaka, gali užspausti nervines šakneles, sukeldamas papildomą skausmą ir tirpimą. Ilgiau užsitęsęs spazmas sukelia vietinį uždegimą, dar labiau didindamas skausmą ir mažindamas judrumą.
- Staigus netikėtas judesys ar posūkis
- Netaisyklinga laikysena ilgai sėdint ar stovint
- Per didelis fizinis krūvis ar perkrova (pvz., sunkumų kilnojimas)
- Stresas ir emocinė įtampa, sukelianti raumenų įtempimą
- Miego trūkumas ar miegojimas nepatogioje padėtyje
- Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas (kalio, magnio stoka)
- Ilgas buvimas šaltoje ar drėgnoje aplinkoje
- Stuburo diskų išvaržos ar degeneraciniai pokyčiai (pvz., osteochondrozė)
- Stuburo stenozė (susiaurėjęs kanalas)
- Skeleto-raumenų sistemos traumos (raiščių plyšimai, slankstelių lūžiai)
- Uždegiminės ligos, tokios kaip ankilozuojantis spondilitas
- Infekcijos (pvz., stuburo osteomielitas, epidurinis abscesas)
- Nervų sistemos ligos (pvz., išsėtinė sklerozė) ar periferinė neuropatija
- Kraujotakos sutrikimai ar navikai stuburo srityje
Jei spazmas nėra ypač stiprus ar nesusijęs su rimta trauma, pirmiausia būtina nustoti daryti veiksmą, kuris išprovokavo spazmą. Rekomenduojama atsigulti ant kieto paviršiaus (ne per minkštos lovos) ir pailsėti. Pirmąsias 48 valandas galima dėti šaltą kompresą (ledukus, šaldytas daržoves, suvyniotus į rankšluostį) - tai sumažins uždegimą ir skausmą. Vėliau, jei spazmas tęsiasi, naudokite šilumą (šiltą vonią, kaitinimo pagalvėlę) - tai atpalaiduoja raumenis. Galima lengvai masažuoti įsitempusią vietą, bet vengti stipraus spaudimo. Gerai padeda nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) ar raumenis atpalaiduojantys preparatai (pvz., tolperizonas), tačiau prieš vartojant būtina pasitarti su gydytoju. Taip pat verta išgerti pakankamai skysčių, papildyti elektrolitus (magnį, kalį) maistu ar papildais. Kai skausmas aprimsta, galima pradėti švelnius tempimo pratimus (pvz., kelio pritraukimas prie krūtinės gulint ant nugaros). Jei spazmas kartojasi, verta peržiūrėti savo darbo vietos ergonomiką, fizinio aktyvumo įpročius ir streso valdymą.
- Spazmas atsirado po sunkios traumos (kritimo, autoavarijos, sporto traumos)
- Stiprus, nepraeinantis skausmas, dėl kurio negalite pajudėti
- Skausmas plinta į vieną ar abi kojas, jaučiamas tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas kojose
- Netenkate šlapimo ar išmatų kontrolės (šlapimo ar išmatų nelaikymas)
- Pusiausvyros sutrikimai ar sunku vaikščioti
- Karščiavimas, šaltkrėtis ar bendras silpnumas (gali rodyti infekciją)
- Spazmai kartojasi dažnai ir ilgai, nepaisant poilsio ir naminių priemonių
- Jaučiate tirpimą ar dilgčiojimą kirkšnies srityje (balno anestezija)
- Atsiranda naujų neurologinių simptomų - staigus galvos svaigimas, regos sutrikimai
