Anti NXP2 antikūnai
Anti NXP2 antikūnai yra autoantikūnai, nukreipti prieš nukleoproteinų kompleksą, dalyvaujantį ląstelės branduolio transportavime. Jų nustatymas kraujyje padeda diagnozuoti dermatomiozitą, ypač vaikams ir jauniems suaugusiesiems. Tyrimas atliekamas naudojant imunofluorescencijos arba ELISA metodus.
Funkcija
- Anti NXP2 antikūnai yra autoantikūnai, nukreipti prieš branduolinį baltymą NXP2 (dar vadinamą MORC3), kuris dalyvauja DNR pažeidimo taisyme ir ląstelės ciklo reguliavime.
- Jie randami sergantiesiems dermatomiozitu, ypač vaikų ir jaunų suaugusiųjų populiacijoje, ir yra susiję su sunkesne ligos forma bei kalcinoze.
Kilmė
- Šie antikūnai atsiranda dėl autoimuninio atsako prieš savus audinius, kai imuninė sistema klaidingai atpažįsta NXP2 baltymą kaip svetimą.
- Nėra žinomų aplinkos veiksnių, tiesiogiai sukeliančių šių antikūnų susidarymą; manoma, kad jų atsiradimui įtakos turi genetinis polinkis.
Procedūra
- Tyrimui naudojamas veninio kraujo mėginys, imamas standartiniu būdu iš alkūnės venos.
- Laboratorijoje atliekama imunofluorescencija ant HEp-2 ląstelių, siekiant nustatyti antikūnų buvimą ir titrą.
- Esant teigiamam atsakui, papildomai gali būti atliekamas linijos imunobloto tyrimas (LIA) specifiškumui patvirtinti.
Reikšmė
- Teigiamas anti NXP2 antikūnų rezultatas rodo, kad organizme vyksta autoimuninis procesas, dažniausiai susijęs su dermatomiozitu.
- Šie antikūnai dažnai nustatomi sergantiesiems sunkia dermatomiozito forma, ypač vaikams, ir yra susiję su padidėjusia kalcinozės (kalcio druskų nusėdimo odoje ir raumenyse) rizika.
Galimos ligos
- Dermatomiozitas (tipinis dermatomiozito bėrimas ir raumenų silpnumas)
- Kartais - idiopatinė uždegiminė miopatija su intersticine plaučių liga
Simptomai
- Būdingas odos bėrimas (helotropinis bėrimas, Gotrono papulės) kartu su raumenų silpnumu
- Nepaaiškinama kalcinozė, ypač vaikams
Konsultuojantys gydytojai
- Reumatologas
- Dermatologas
- Neurologas
