Raumenų nykimas
Raumenų nykimas - tai laipsniškas kūno raumeninės masės mažėjimas, kuris dažniausiai pasireiškia silpnumu, judėjimo sunkumais ir sumažėjusia fizine ištverme. Ši būklė gali būti natūralaus senėjimo dalis, tačiau neretai signalizuoja ir apie rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip lėtinės ligos ar netinkama mityba. Anksti pastebėjus požymius galima imtis veiksmų, kad nykimas sustotų arba sulėtėtų.
Raumenų nykimas (mediciniškai vadinamas raumenų atrofija) - tai raumeninės masės ir jėgos praradimas, kuris atsiranda, kai raumenų ląstelės mažėja arba nyksta. Fiziologiškai taip gali nutikti, kai raumenys ilgą laiką nėra aktyviai naudojami (neveiklumas), kai sutrinka baltymų apykaita arba kai organizmas netenka nervinių impulsų, reikalingų raumenų susitraukimui. Dėl to raumenys tampa silpnesni, mažiau elastingi, o galūnės gali atrodyti plonesnės. Laikui bėgant tai gali apsunkinti kasdienius veiksmus - vaikščiojimą, laiptų lipimą, daiktų kėlimą.
- Natūralus senėjimas (sarkopenija) - po 30 metų kiekvieną dešimtmetį prarandama apie 3-5 % raumenų masės.
- Mažas fizinis aktyvumas ar ilgalaikis sėdimas darbas - nenaudojami raumenys palaipsniui silpsta.
- Nepakankama baltymų mityba - ypač senyvo amžiaus žmonėms ar tiems, kurie riboja maisto kiekį.
- Laikinas raumenų neveiklumas po traumos ar operacijos (pvz., gipsuota koja).
- Nervų sistemos ligos: išsėtinė sklerozė, amiotrofinė šoninė sklerozė, Parkinsono liga.
- Lėtinės uždegiminės ligos: reumatoidinis artritas, vilkligė.
- Vėžys ar onkologiniai gydymo būdai (chemoterapija, spinduliuotė).
- Širdies, plaučių ar inkstų nepakankamumas.
- Endokrininės ligos: skydliaukės hipertirozė, cukrinis diabetas.
- Autoimuninės raumenų ligos (polimiozitas, dermatomiozitas).
Jei raumenų nykimas nėra sukeltas sunkios ligos, dažnai galima padėti sau paprastais būdais. Pirmiausia svarbu padidinti fizinį aktyvumą - net lengvi pasivaikščiojimai, laipiojimas laiptais ar tempimo pratimai gali sulėtinti nykimą. Rekomenduojama atlikti jėgos pratimus su mažu pasipriešinimu (pavyzdžiui, gumomis ar lengvais svarmenimis) bent 2-3 kartus per savaitę. Taip pat būtina pasirūpinti tinkama baltymų mityba: valgyti liesą mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus, ankštinius. Pakankamas vitamino D ir kalcio kiekis taip pat padeda palaikyti raumenų sveikatą. Jei judėjimą riboja skausmas, prieš pradedant mankštą patariama pasikonsultuoti su kineziterapeutu. Nereikėtų staiga didinti krūvio - geriau nuosekliai didinti trukmę ir intensyvumą.
- Staigus ar greitas raumenų silpnumas per kelias dienas (ypač vienoje kūno pusėje).
- Sunkumas kvėpuoti, kosint ar rijimo sutrikimai kartu su raumenų silpnumu.
- Netikėtas svorio kritimas be dietos ar padidėjusio fizinio aktyvumo.
- Ūmus raumenų skausmas, patinimas ar paraudimas (įtariamas uždegimas ar trombozė).
- Sąmonės sutrikimai, galvos svaigimas ar neryškus matymas.
- Kartu esantis karščiavimas, ypač jei jis neaiškios kilmės.
- Raumenys mažėja nepaisant reguliarios mankštos ir geros mitybos.
- Silpnumas trukdo kasdienei veiklai (kelti rankas, laikyti daiktus, atsistoti).
- Kartu jaučiamas nuolatinis nuovargis, depresija ar miego sutrikimai.
- Yra žinoma lėtinė liga (diabetas, širdies nepakankamumas), galinti paūmėti.
