Anti MDA5 antikūnai

Anti MDA5 antikūnai yra autoantikūnai, nukreipti prieš MDA5 baltymą, esantį ląstelių membranose. Jie dažniausiai nustatomi sergant dermatomiozitu, ypač susijusiu su greitai progresuojančia intersticine plaučių liga. Šis tyrimas padeda diagnozuoti ligą, įvertinti jos aktyvumą ir prognozę.

Funkcija
  • Anti MDA5 antikūnai yra autoantikūnai, nukreipti prieš interferonu indukuotą helikazę MDA5 (melanomos diferenciacijos antigeną 5).
  • Šie antikūnai dažniausiai siejami su specifiniu dermatomiozito potipiu, kuriam būdingas odos bėrimas, artritas ir sunki intersticinė plaučių liga.
  • Jų nustatymas padeda atskirti MDA5 teigiamą dermatomiozitą nuo kitų autoimuninių ligų.
Kilmė
  • Antikūnai gaminami B ląstelių atsakant į autoimuninį procesą, kai imuninė sistema klaidingai atpažįsta MDA5 baltymą kaip svetimą.
  • MDA5 baltymas dalyvauja atpažįstant virusinę RNR ir skatinant interferono gamybą, todėl antikūnai gali atsirasti po virusinių infekcijų.
Tyrimo eiga
  • Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio, dažniausiai ryte nevalgius.
  • Kraujas imamas į specialų mėgintuvėlį, po to centrifuguojamas, kad būtų gautas serumas.
  • Anti MDA5 antikūnai nustatomi naudojant fermentų imunologinį tyrimą (ELISA) arba linijinį imunoblotą, kurie leidžia kiekybiškai arba kokybiškai įvertinti jų buvimą.
  • Rezultatai paprastai pateikiami per 1-3 darbo dienas.
Teigiamo rezultato reikšmė
  • Teigiamas Anti MDA5 antikūnų rezultatas rodo, kad organizme yra šių specifinių autoantikūnų, o tai būdinga MDA5 teigiamam dermatomiozitui.
  • Šis potipis dažnai siejamas su sunkia ir greitai progresuojančia intersticine plaučių liga, kuri gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą.
  • Taip pat gali būti stebimas odos bėrimas (pvz., Gottrono papulės, heliotropo bėrimas), artralgijos ir raumenų silpnumas.
  • Retais atvejais teigiamas rezultatas gali būti nustatytas sergant kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., sistemine skleroze) arba kaip kryžminė reakcija.
Kada skiriamas tyrimas?
  • Įtariant dermatomiozitą, ypač kai yra odos bėrimas, raumenų silpnumas ir plaučių pažeidimo požymiai.
  • Pacientams, sergantiems intersticine plaučių liga, ypač jei ji progresuoja greitai ir nėra aiškios priežasties.
  • Autoimuninių ligų diferencinei diagnostikai, kai kiti antikūnai (pvz., anti-Jo1) yra neigiami.
  • Norint įvertinti ligos aktyvumą ir prognozę, taip pat stebėti gydymo atsaką.
Gydytojai specialistai
  • Reumatologas
  • Pulmonologas
  • Dermatologas

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja