Raumenų drebėjimas

Raumenų drebėjimas - tai nevalingi, ritmiški vienos ar kelių kūno dalių judesiai. Jis gali pasireikšti rankose, kojose, galvoje ar net balse. Dažnai tai laikina reakcija į šaltį, nuovargį ar stresą, tačiau kartais gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Raumenų drebėjimas (mediciniškai - tremor) atsiranda, kai raumenys pakaitomis susitraukinėja ir atsipalaiduoja. Tai kontroliuoja smegenų dalys, atsakingos už judesių koordinaciją. Fiziologiškai drebėjimas gali būti normali organizmo reakcija, pavyzdžiui, atvėsus kūnui (šaltkrėtis) ar po sunkaus fizinio darbo. Patologinis drebėjimas dažnai rodo nervų sistemos pažeidimą, metabolinius sutrikimus ar tam tikrų medžiagų perteklių/trūkumą.

Dažnos ir nepavojingos priežastys
  • Stiprus nuovargis ar miego trūkumas
  • Emocinis stresas, nerimas ar baimė
  • Per didelis kofeino ar alkoholio kiekis
  • Šalta aplinka (šaltkrėtis)
  • Laikinas kraujo cukraus sumažėjimas (hipoglikemija)
Rimti sutrikimai ar signalai
  • Esminis tremor (šeiminė liga, dažniausiai rankų drebėjimas)
  • Parkinsono liga (ramybės drebėjimas, sustingimas, lėtėjimas)
  • Išsėtinė sklerozė (dažnai kartu su kitais neurologiniais simptomais)
  • Skydliaukės per didelis aktyvumas (hipertireozė)
  • Alkoholio ar vaistų abstinencijos sindromas
  • Smarkus apsinuodijimas sunkiaisiais metalais ar anglies monoksidu

Jei drebėjimas staigus ir nėra kitų pavojingų simptomų, pabandykite: atsisėsti ar atsigulti, giliai įkvėpti ir atsipalaiduoti. Išgerkite stiklinę vandens ar saldaus gėrimo (jei įtariate cukraus trūkumą). Apribokite kofeino, alkoholio ir nikotino vartojimą. Miegokite pakankamai. Venkite streso. Jei drebėjimas pasireiškia tik rankomis, galite pabandyti atlikti švelnius tempimo pratimus. Jokių vaistų nepatartina vartoti nepasitarus su gydytoju.

Nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių
  • Staigus, stiprus drebėjimas, atsiradęs po galvos traumos
  • Drebėjimas kartu su sąmonės netekimu, sumišimu ar kalbos sutrikimu
  • Kartu su stipriu galvos skausmu, karščiavimu ar kaklo sustingimu
  • Vienpusis kūno silpnumas ar veido asimetrija (insulto požymiai)
  • Įtariama apsinuodijimas (pvz., anglies monoksidu, medikamentais)
Tą pačią dieną kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą
  • Drebėjimas tęsiasi ilgiau nei savaitę be aiškios priežasties
  • Pastebite, kad drebėjimas stiprėja atliekant smulkius darbus
  • Kartu jaučiate nepaaiškinamą svorio kritimą, prakaitavimą ar širdies plakimo pakitimus
  • Prasidėjo vartojant naujus vaistus (galimas šalutinis poveikis)
  • Drebėjimas trukdo valgyti, rašyti ar atlikti kasdienes veiklas

Susiję tyrimai su Raumenų drebėjimas

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).