Gliukagono stimuliacijos testas
Gliukagono stimuliacijos testas (GST) - tai specializuotas endokrinologinis tyrimas, padedantis įvertinti augimo hormono (GH) ir antinksčių žievės hormono (kortizolio) atsargą organizme. Paprastai jis atliekamas, kai įtariamas augimo hormono trūkumas arba hipofizės funkcijos sutrikimas.
Tyrimo esmė
- Gliukagonas yra hormonas, kuris natūraliai išsiskiria kasoje ir stimuliuoja gliukozės gamybą kepenyse.
- Dirbtinai sušvirkštus gliukagono, organizmas reaguoja išskirdamas augimo hormoną (GH) ir kortizolį - taip galima patikrinti, ar šie mechanizmai veikia tinkamai.
Kada šis testas yra naudingas?
- Jis dažnai laikomas auksiniu standartu diagnozuojant augimo hormono trūkumą suaugusiesiems.
- Taip pat gali būti naudojamas vertinant antinksčių žievės nepakankamumą, ypač jei kiti testai (pavyzdžiui, insulininės hipoglikemijos) yra kontraindikuotini.
Pasiruošimas
- Būtina nevalgyti 8-12 valandų prieš tyrimą.
- Tą dieną negalima gerti kofeino, rūkyti ar vartoti vaistų, galinčių paveikti hormonų sekreciją (gydytojas pateiks tikslias instrukcijas).
Procedūra
- Pradedama nuo pradinio kraujo mėginio paėmimo, kad būtų nustatytas bazinis GH ir kortizolio lygis.
- Vėliau į raumenis arba į veną suleidžiama gliukagono (paprastai 1 mg suaugusiesiems).
- Kraujo mėginiai imami kas 30 minučių iki 3-4 valandų, kad būtų užfiksuota maksimali organizmo reakcija.
Galimi pojūčiai
- Kai kurie žmonės jaučia pykinimą, silpnumą ar galvos svaigimą - tai natūrali reakcija dėl staigaus gliukozės kiekio pokyčio.
- Esant šalutiniams simptomams, gydytojas gali skirti ramybę ar lengvą užkandį.
Ką tai reiškia?
- Per didelis GH išsiskyrimas po stimuliacijos gali rodyti akromegaliją ar gigantizmą - ligas, kurias sukelia gerybinis hipofizės auglys.
- Retais atvejais gali būti susiję su medžiagų apykaitos sutrikimais, tokiais kaip nekontroliuojamas cukrinis diabetas ar lėtinės kepenų ligos.
Papildomi veiksniai
- Atsaką gali padidinti tam tikri vaistai, pavyzdžiui, estrogenai ar beta-adrenoblokatoriai.
- Pacientams, sergantiems depresija ar patiriantiems stiprų stresą, taip pat gali būti stebimas suintensyvėjęs atsakas.
Priežastys
- Dažniausia priežastis yra augimo hormono trūkumas (GHD), kuris gali būti įgimtas ar įgytas dėl hipofizės pažeidimų, spindulinės terapijos ar navikų.
- Pirminis ar antrinis antinksčių nepakankamumas (Adisono liga, hipofizės nepakankamumas) taip pat sukelia silpną kortizolio atsaką.
Ką daryti?
- Diagnozę patvirtinus, skiriama pakaitinė hormonų terapija: augimo hormono injekcijos GHD atveju arba hydrokortizonas esant antinksčių nepakankamumui.
- Gydytojas endokrinologas parengs individualų stebėjimo ir gydymo planą.
Klinikinės situacijos
- Įtarus augimo hormono trūkumą - pavyzdžiui, kai vaikas auga lėtai ar suaugęs žmogus patiria nuovargį, raumenų silpnumą, padidėjusį kūno riebalų kiekį.
- Įtarus antinksčių nepakankamumą, ypač kai asmuo serga autoimuninėmis ligomis ar neseniai patyrė hipofizės srities traumą.
Kokie gydytojai skiria tyrimą?
- Endokrinologas - pagrindinis specialistas, inicijuojantis ir interpretuojantis gliukagono stimuliacijos testą.
- Vaikų endokrinologas (pediatras endokrinologas) - jei įtariamas vaiko augimo hormono trūkumas.
| Bendra | Normali reakcija į gliukagono stimuliaciją yra augimo hormono koncentracijos padidėjimas virš 3 ng/ml (mcg/L) ir/arba kortizolio koncentracija, viršijanti 18-20 mcg/dL (500-550 nmol/L). |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams augimo hormono atsakas paprastai būna šiek tiek silpnesnis; ribinės vertės yra panašios, tačiau kai kurie centrai naudoja 1-2 ng/ml slenkstį. |
| Moterims | Moterims augimo hormono atsakas gali būti stipresnis, todėl dažniausiai normos yra identiškos vyrams, tačiau atsižvelgiama į kontraceptikų ar hormonų terapijos įtaką. |
