Raumenų atrofija

Raumenų atrofija - tai raumenų masės mažėjimas ir jų silpnėjimas, dažniausiai atsirandantis dėl ilgalaikio nenaudojimo, ligų ar senėjimo procesų. Ši būklė gali paveikti tiek pavienius raumenis, tiek visą kūną, sukeldama judėjimo apribojimus ir kasdienio gyvenimo sunkumus.

Raumenų atrofija yra fiziologinis procesas, kai raumenų ląstelės (miocitai) pradeda mažėti ir nykti. Tai gali vykti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: paties raumens neveiklumo (atrofija dėl nejudrumo) arba nervų, kontroliuojančių raumenį, pažeidimo (neurogeninė atrofija). Organizmas, siekdamas taupyti energiją, skaido raumenų baltymus, kai raumuo nėra aktyviai naudojamas. Laikui bėgant, raumuo tampa silpnesnis, mažėja jo apimtis, gali sutrikti koordinacija. Ši būklė gali būti grįžtama, jei priežastis pašalinama laiku, tačiau esant ilgalaikiams pokyčiams atrofija gali tapti negrįžtama.

Dažnos ir dažniausiai nepavojingos priežastys
  • Ilgalaikis nejudrumas - gipsuota galūnė, gulimas režimas, sėdimas darbas
  • Senėjimas (sarkopenija) - natūralus raumenų masės mažėjimas po 30 metų
  • Nepakankama mityba - baltymų trūkumas, vitaminų (pvz., D) stoka
  • Per didelis fizinis krūvis be tinkamo atsigavimo (praeinanti atrofija)
  • Ilgalaikis steroidinių vaistų vartojimas (kortikosteroidai)
Rimtos ligos ar signalai
  • Nervų sistemos pažeidimai - nugaros smegenų trauma, periferinių nervų ligos (pvz., Guillain-Barré sindromas)
  • Raumenų distrofija - genetinės ligos (pvz., Diušeno raumenų distrofija)
  • Autoimuninės ligos - polimiozitas, dermatomiozitas
  • Metaboliniai sutrikimai - skydliaukės ligos, cukrinis diabetas
  • Onkologinės ligos - vėžys gali sukelti kacheksiją ir raumenų nykimą
  • Širdies ar plaučių nepakankamumas - lėtinis deguonies trūkumas

Jei raumenų atrofija nėra sukelta rimtos ligos, galite imtis šių priemonių namuose: 1) Reguliarus fizinis aktyvumas - atlikite lengvus tempimo ir stiprinimo pratimus (pvz., vaikščiojimas, plaukimas, joga). Pradėkite nuo mažo intensyvumo ir palaipsniui didinkite. 2) Subalansuota mityba - vartokite pakankamai baltymų (mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai), taip pat vitaminų D ir B12. 3) Venkite ilgalaikio nejudrumo - jei dirbate sėdimą darbą, kas valandą atsistokite ir pajudėkite. 4) Pakankamas skysčių vartojimas - dehidratacija gali pabloginti raumenų funkciją. 5) Masažas ir šilumos terapija - gali padėti atpalaiduoti raumenis ir pagerinti kraujotaką. Jei atrofija susijusi su gipsu ar imobilizacija, pasikonsultuokite su kineziterapeutu dėl saugių pratimų.

Nedelsiant (skubios pagalbos skyrius)
  • Staigus vienos galūnės ar kūno pusės silpnumas (gali būti insultas)
  • Raumenų atrofija kartu su karščiavimu, stipriu skausmu ar paraudimu (galima infekcija)
  • Sunkumas kvėpuoti arba rijimo sutrikimai (gali rodyti nervų sistemos pažeidimą)
  • Sąmonės netekimas ar stiprus galvos svaigimas
Per artimiausias dienas (šeimos gydytojas ar neurologas)
  • Pastebimas progresuojantis raumenų nykimas be aiškios priežasties
  • Atrofija, atsiradusi be traumos ir trunkanti ilgiau nei kelias savaites
  • Raumenų trūkčiojimai (fascikuliacijos) kartu su silpnumu
  • Sunkumas atlikti kasdienes veiklas (pvz., lipti laiptais, kelti daiktus)
  • Lydintis jautrumo praradimas, dilgčiojimas ar tirpimas
  • Nekontroliuojamas šlapimo ar išmatų nelaikymas

Susiję tyrimai su Raumenų atrofija

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).