Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SIADH)
Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SIADH) - tai būklė, kai organizmas sulaiko per daug vandens, todėl kraujyje sumažėja natrio koncentracija. Natris yra būtinas nervų, raumenų ir smegenų veiklai, todėl ryškus jo sumažėjimas gali sukelti nuo lengvo silpnumo iki traukulių ar sąmonės sutrikimo. Laiku atpažinus Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromą (SIADH), dažniausiai galima saugiai koreguoti natrio kiekį ir gydyti pagrindinę priežastį.
Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SIADH) yra vandens ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas. Jo esmė - per didelis arba netinkamu metu vykstantis antidiurezinio hormono, dar vadinamo vazopresinu, poveikis. Šį hormoną gamina pagumburis, o išskiria hipofizė. Įprastai jis padeda inkstams sulaikyti vandenį tada, kai organizmui jo trūksta, pavyzdžiui, netekus skysčių, gausiai prakaituojant ar nukraujavus.
Sergant Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromu (SIADH), antidiurezinis hormonas veikia tada, kai vandens sulaikyti nereikėtų. Inkstai pradeda grąžinti į organizmą per daug vandens, šlapimas tampa koncentruotas, o kraujas tarsi „praskiedžiamas“. Dėl to sumažėja natrio koncentracija kraujyje - išsivysto hiponatremija.
Svarbu suprasti, kad esant Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromui (SIADH) bendras natrio kiekis organizme nebūtinai labai sumažėja. Dažniau problema yra ta, kad vandens tampa per daug natrio atžvilgiu. Todėl žmogus gali neatrodyti dehidratuotas, dažnai nėra ryškių tinimų, o kraujospūdis gali būti normalus.
Didžiausią žalą sukelia mažas natrio kiekis kraujyje. Natris padeda palaikyti tinkamą skysčių pasiskirstymą tarp kraujo ir ląstelių. Kai jo koncentracija krenta, vanduo lengviau patenka į ląsteles. Ypač jautrios yra smegenų ląstelės, nes kaukolė yra uždara erdvė. Dėl smegenų paburkimo gali atsirasti galvos skausmas, pykinimas, sumišimas, mieguistumas, traukuliai ar net koma.
Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SIADH) nėra viena konkreti liga. Tai sindromas, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: plaučių ligų, centrinės nervų sistemos pažeidimų, vaistų, navikų ar po operacijų. Dėl šios priežasties gydant svarbu ne tik pakelti natrio kiekį, bet ir rasti, kas sukėlė hormoninį disbalansą.
- Bendras silpnumas, energijos stoka, greitesnis nuovargis nei įprastai.
- Galvos skausmas, sunkumo ar spaudimo jausmas galvoje.
- Pykinimas, kartais vėmimas, sumažėjęs apetitas.
- Nedidelis svaigimas, nestabilumo jausmas einant.
- Raumenų mėšlungis, maudimas ar silpnumas.
- Sunkumas susikaupti, lėtesnis mąstymas, neįprastas mieguistumas.
- Dirglumas, nuotaikos svyravimai, nerimas be aiškios priežasties.
- Ryškesnis sumišimas, dezorientacija, sunkumas suprasti aplinką.
- Koordinacijos sutrikimai, griuvimai, netvirta eisena.
- Kalbos sulėtėjimas arba neįprastas elgesys.
- Stipresnis pykinimas ir pasikartojantis vėmimas.
- Ryškus mieguistumas, sunkumas išlikti budriam.
- Raumenų silpnumas, trūkčiojimai arba spazmai.
- Traukuliai.
- Sąmonės pritemimas arba sąmonės netekimas.
- Staigus stiprus sumišimas, haliucinacijos, labai neįprastas elgesys.
- Kvėpavimo sutrikimas, labai didelis vangumas.
- Koma.
- Įtariami smegenų paburkimo požymiai, ypač jei simptomai atsirado greitai.
- Natrio koncentracijos kraujyje: kuo ji mažesnė, tuo didesnė neurologinių simptomų rizika.
- Sumažėjimo greičio: staigiai kritęs natris dažniau sukelia sunkius simptomus nei lėtai mažėjantis.
- Amžiaus ir bendros sveikatos būklės: vyresni žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis ar vartojantys daug vaistų yra jautresni.
- Pagrindinės priežasties: infekcijos, navikai, galvos smegenų pažeidimai ar vaistai gali patys sukelti papildomų simptomų.
Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SIADH) atsiranda tada, kai antidiurezinis hormonas išsiskiria per gausiai arba inkstai pernelyg stipriai reaguoja į jo poveikį. Priežasčių gali būti daug, todėl kiekvienu atveju gydytojas vertina ne tik kraujo tyrimus, bet ir ligos istoriją, vartojamus vaistus, neseniai persirgtas infekcijas, operacijas bei kitus simptomus.
Viena svarbi priežasčių grupė - centrinės nervų sistemos sutrikimai. Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SIADH) gali išsivystyti po galvos traumos, insulto, smegenų kraujavimo, meningito, encefalito, smegenų operacijų ar navikų. Smegenys tiesiogiai reguliuoja antidiurezinio hormono išsiskyrimą, todėl jų pažeidimas gali sutrikdyti šį jautrų mechanizmą.
Kita dažna grupė - plaučių ligos. Pneumonija, tuberkuliozė, sunkios kvėpavimo takų infekcijos, lėtinės plaučių ligos paūmėjimai ar dirbtinė plaučių ventiliacija gali paskatinti Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromą (SIADH). Kartais sindromą sukelia plaučių navikai, ypač smulkialąstelinis plaučių vėžys, kuris gali gaminti į antidiurezinį hormoną panašias medžiagas.
Vaistai taip pat yra labai svarbi priežastis. Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromą (SIADH) gali provokuoti kai kurie antidepresantai, ypač selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, kai kurie vaistai nuo epilepsijos, antipsichoziniai vaistai, chemoterapiniai preparatai, skausmą malšinantys opioidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir kai kurie cukrinio diabeto ar šlapimo išsiskyrimą veikiantys vaistai. Rizika padidėja pradėjus naują vaistą, padidinus dozę arba vartojant kelis vaistus vienu metu.
Rizikos veiksniai yra vyresnis amžius, mažesnė kūno masė, moteriška lytis, lėtinės ligos, neseniai atliktos operacijos, stiprus skausmas, pykinimas, stresas, infekcijos ir per didelis skysčių vartojimas. Kai kuriems pacientams Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SIADH) pasireiškia ligoninėje po operacijų ar ūmių ligų, kai organizmas patiria didelį stresą.
Kartais priežasties nustatyti nepavyksta iš karto. Tokiais atvejais svarbi stebėsena ir pakartotinis ištyrimas, nes Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SIADH) gali būti pirmas rimtesnės ligos požymis.
Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SIADH) nustatomas remiantis simptomais, apžiūra ir laboratoriniais tyrimais. Vien mažas natrio kiekis dar nereiškia, kad priežastis būtinai yra šis sindromas. Hiponatremiją gali sukelti širdies nepakankamumas, kepenų cirozė, inkstų ligos, vėmimas, viduriavimas, diuretikai, hormonų trūkumas ir kitos būklės.
Pirmiausia atliekami kraujo tyrimai. Vertinama natrio koncentracija, kalis, chloridai, kreatininas, šlapalas, gliukozė, kraujo osmoliališkumas. Sergant Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromu (SIADH), paprastai randamas sumažėjęs natrio kiekis ir sumažėjęs kraujo osmoliališkumas, t. y. kraujas yra per daug praskiestas.
Labai svarbūs šlapimo tyrimai. Dažnai nustatoma, kad šlapimas yra neįprastai koncentruotas, nors kraujyje natrio mažai. Taip pat vertinama natrio koncentracija šlapime. Esant Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromui (SIADH), inkstai toliau išskiria natrį su šlapimu ir sulaiko vandenį, todėl šlapimo rodikliai padeda atskirti šią būklę nuo dehidratacijos ar kitų priežasčių.
Gydytojas apžiūros metu vertina skysčių būklę: ar yra tinimų, burnos sausumas, sumažėjęs kraujospūdis, pagreitėjęs pulsas, odos elastingumo pokyčiai. Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromui (SIADH) būdinga vadinamoji euvoleminė būklė - žmogus dažnai neatrodo nei aiškiai dehidratuotas, nei perkrautas skysčiais.
Kadangi būtina atmesti kitas hiponatremijos priežastis, gali būti tiriama skydliaukės funkcija, ypač tirotropinis hormonas ir laisvas tiroksinas, taip pat antinksčių funkcija, įskaitant kortizolio kiekį. Antinksčių nepakankamumas ar sunki hipotirozė gali imituoti Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromą (SIADH), todėl šie tyrimai yra svarbūs.
Ieškant priežasties gali būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, galvos smegenų vaizdiniai tyrimai, infekcijų tyrimai. Jei įtariamas navikas, plaučių liga ar centrinės nervų sistemos pažeidimas, tyrimų apimtis parenkama individualiai. Taip pat kruopščiai peržiūrimi visi vartojami vaistai, įskaitant nereceptinius preparatus ir maisto papildus.
Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromo (SIADH) gydymas priklauso nuo natrio kiekio, simptomų sunkumo, būklės trukmės ir priežasties. Tikslas nėra kuo greičiau „pakelti“ natrį bet kokia kaina. Per greitas natrio koregavimas gali būti pavojingas ir sukelti sunkų nervų sistemos pažeidimą, todėl gydymas turi būti kontroliuojamas.
Jei simptomai lengvi, o natrio sumažėjimas nėra ryškus, dažnai pirmas žingsnis yra skysčių ribojimas. Gydytojas nurodo, kiek skysčių galima išgerti per parą. Į šį kiekį įskaičiuojamas ne tik vanduo, bet ir arbata, kava, sriubos, sultys, kai kurie skysti maisto produktai. Skysčių ribojimas padeda sumažinti kraujo „praskiedimą“ ir palaipsniui atkurti natrio koncentraciją.
Jei Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromą (SIADH) sukėlė vaistas, gydytojas gali rekomenduoti jį nutraukti, sumažinti dozę arba pakeisti kitu. Savarankiškai nutraukti svarbių vaistų, ypač antidepresantų, vaistų nuo epilepsijos ar širdies ligų, nereikėtų - tai gali būti pavojinga.
Sunkiais atvejais, kai yra traukuliai, sąmonės sutrikimas ar labai mažas natrio kiekis, gydymas atliekamas ligoninėje, dažnai skubiai. Gali būti skiriamas hipertoninis natrio chlorido tirpalas į veną. Tokiu atveju natrio koncentracija kraujyje tikrinama dažnai, kad korekcija būtų pakankama, bet ne per greita.
Kai kuriais atvejais gali būti vartojamos druskos tabletės, kilpiniai diuretikai arba vaistai, mažinantys antidiurezinio hormono poveikį inkstams. Specialūs vazopresino receptorių antagonistai gali būti naudingi tam tikrose situacijose, tačiau jie tinka ne visiems ir turi būti skiriami atsargiai. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo paciento būklės, gretutinių ligų ir hiponatremijos priežasties.
Labai svarbu gydyti pagrindinę priežastį. Jei Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromą (SIADH) sukėlė pneumonija, gydoma infekcija. Jei priežastis yra navikas, taikomas onkologinis gydymas. Jei sindromas atsirado po galvos smegenų pažeidimo, reikalinga neurologinė priežiūra. Kai priežastis pašalinama, natrio pusiausvyra dažnai pagerėja.
Pacientui svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl skysčių, reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir pranešti apie naujus simptomus. Net jei savijauta pagerėjo, Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SIADH) gali kartotis, ypač jei išlieka jo priežastis arba vėl pradedami vartoti provokuojantys vaistai.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda nepaaiškinamas silpnumas, pykinimas, galvos skausmas, mieguistumas, sutrikusi koncentracija, raumenų mėšlungis ar nestabili eisena, ypač jei neseniai pradėjote vartoti naują vaistą, persirgote infekcija, patyrėte galvos traumą, jums buvo atlikta operacija arba jau anksčiau buvo nustatytas mažas natrio kiekis.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei pasireiškia traukuliai, sąmonės sutrikimas, stiprus sumišimas, staigus neįprastas elgesys, sąmonės netekimas, labai stiprus galvos skausmas su vėmimu ar ryškus mieguistumas. Tai gali būti pavojingos hiponatremijos požymiai.
Jei jums jau diagnozuotas Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SIADH), nedelskite kreiptis į medikus, jei nesilaikant skysčių ribojimo pablogėjo savijauta, atsirado neurologinių simptomų, pradėjote naują vaistą arba tyrimai rodo, kad natris vėl mažėja. Ši būklė dažnai valdoma sėkmingai, tačiau saugiausia ją stebėti kartu su gydytoju.
