Šlapimo osmoliarumas

Šlapimo osmoliarumas - tai tyrimas, parodantis, kaip gerai jūsų inkstai koncentruoja ir skystina šlapimą. Jis padeda įvertinti vandens ir druskų balansą organizme bei diagnozuoti įvairius inkstų veiklos sutrikimus.

Funkcija
  • Matuoja šlapime ištirpusių dalelių (elektrolitų, šlapalo, gliukozės) koncentraciją.
  • Padeda nustatyti inkstų gebėjimą reguliuoti organizmo skysčių kiekį.
Kilmė
  • Inkstai filtruoja kraują ir, priklausomai nuo hidratacijos, gamina koncentruotą arba skystą šlapimą.
  • Tyrimo rezultatas parodo, ar inkstai tinkamai reaguoja į antidiuretinio hormono (ADH) signalus.
Pasiruošimas
  • Nereikia specialaus pasiruošimo, tačiau gydytojas gali rekomenduoti susilaikyti nuo gėrimo arba, atvirkščiai, vartoti daug vandens.
  • Tyrimui dažniausiai imamas rytinis arba paros šlapimo mėginys.
Procedūra
  • Šlapimas surenkamas į sterilų indą, o laboratorijoje osmometru nustatoma dalelių koncentracija.
  • Procedūra neskausminga ir trunka kelias minutes.
Klinikinės priežastys
  • Dehidratacija (mažas skysčių vartojimas, vėmimas, viduriavimas)
  • Cukrinis diabetas (didelis gliukozės kiekis šlapime)
  • Antidiuretinio hormono (ADH) perteklius (SIADH sindromas)
Kitos priežastys
  • Didelis baltymų vartojimas
  • Inkstų nepakankamumas (ankstyvos stadijos)
Klinikinės priežastys
  • Per didelis skysčių kiekis (polidipsija)
  • Cukrinis diabetas insipidus (ADH trūkumas arba inkstų nejautrumas ADH)
  • Inkstų ligos (pvz., pielonefritas, inkstų nepakankamumas)
Kitos priežastys
  • Diuretikų vartojimas
  • Nėštumas
Sveikatos būklės
  • Įtariant dehidrataciją ar vandens perteklių
  • Vertinant inkstų funkciją sergant lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, hipertenzija)
Gydytojų specialybės
  • Nefrologas - inkstų veiklos įvertinimui
  • Endokrinologas - skysčių balanso ir hormoninių sutrikimų diagnostikai
Bendra 300-900 mOsm/kg (priklausomai nuo skysčių vartojimo ir paros laiko)
Vyrams 350-900 mOsm/kg
Moterims 300-800 mOsm/kg

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja