Centrinis necukrinis diabetas

Centrinis necukrinis diabetas yra reta būklė, kai organizmas nebegali tinkamai sulaikyti vandens, todėl žmogus išskiria labai daug praskiesto šlapimo ir nuolat jaučia troškulį. Nors pavadinimas primena cukrinį diabetą, tai nėra liga, susijusi su padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje. Svarbiausia ją atpažinti laiku, nes negydoma būklė gali sukelti pavojingą dehidrataciją ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimus.

Centrinis necukrinis diabetas išsivysto tada, kai smegenyse pagaminama arba išskiriama per mažai antidiurezinio hormono, dar vadinamo vazopresinu. Šis hormonas gaminamas pagumburyje, o kaupiamas ir į kraują išskiriamas per užpakalinę hipofizės dalį. Jo pagrindinė užduotis - padėti inkstams sulaikyti vandenį ir palaikyti pastovią skysčių pusiausvyrą organizme.

Kai vazopresino trūksta, inkstai negauna signalo grąžinti vandens atgal į kraują. Dėl to susidaro didelis kiekis labai šviesaus, praskiesto šlapimo. Žmogus gali šlapintis dažnai, taip pat naktį, o prarastą skystį bando kompensuoti gerdamas daug vandens.

Ši būklė pirmiausia susijusi su pagumburio ir hipofizės funkcija, tačiau jos pasekmės labiausiai matomos per inkstų darbą ir viso organizmo skysčių balansą. Jei žmogus gali laisvai gerti vandenį, būklė dažnai kurį laiką išlieka stabili. Tačiau jei skysčių prieinamumas ribotas, pavyzdžiui, sergant, po operacijos, kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ar sutrikus sąmonei, dehidratacija gali vystytis greitai.

Svarbu žinoti, kad Centrinis necukrinis diabetas skiriasi nuo inkstinės formos, kai vazopresino organizme yra pakankamai, bet inkstai į jį nereaguoja. Nuo tikslios priežasties priklauso gydymas, todėl savidiagnostika šiuo atveju nėra patikima.

Pagrindiniai požymiai
  • Labai dažnas šlapinimasis, kai per parą gali išsiskirti keli litrai ar net daugiau šlapimo.
  • Didelis troškulys, ypač noras gerti šaltą vandenį.
  • Labai šviesus, beveik bespalvis šlapimas.
  • Naktinis šlapinimasis, dėl kurio sutrinka miegas ir atsiranda nuovargis.
  • Poreikis nuolat turėti vandens šalia savęs.
Skysčių netekimo požymiai
  • Burnos džiūvimas, sausos lūpos, sumažėjęs seilėtekis.
  • Galvos skausmas, svaigimas, silpnumas.
  • Širdies plakimo padažnėjimas, ypač atsistojus.
  • Dirglumas, sunkesnė koncentracija, mieguistumas.
  • Sumažėjęs prakaitavimas, sausa oda.
Kūdikių ir vaikų simptomai
  • Neįprastai dažnai šlapios sauskelnės arba labai gausus šlapinimasis.
  • Neramumas, verksmingumas, blogesnis miegas.
  • Prastas svorio augimas arba svorio kritimas.
  • Karščiavimas be aiškios priežasties, vėmimas ar vangumas dėl dehidratacijos.
  • Vyresniems vaikams - atsinaujinęs šlapinimasis į lovą.

Centrinis necukrinis diabetas atsiranda dėl nepakankamos vazopresino gamybos, kaupimo arba išskyrimo. Dažniausiai problema kyla pagumburio ir hipofizės srityje. Kartais priežastis aiški, tačiau daliai žmonių jos nustatyti nepavyksta - tada būklė vadinama idiopatine.

Galimos priežastys:

• Galvos trauma. Stiprus smūgis, avarija ar neurochirurginė operacija gali pažeisti pagumburio ir hipofizės ryšį.

• Operacijos hipofizės srityje. Po hipofizės navikų ar kitų darinių šalinimo gali laikinai arba visam laikui sutrikti vazopresino išskyrimas.

• Smegenų navikai ir kiti dariniai. Hipofizės, pagumburio ar aplinkinių sričių navikai gali spausti arba pažeisti hormonus reguliuojančias struktūras.

• Uždegiminės ir infiltracinės ligos. Sarkoidozė, Langerhanso ląstelių histiocitozė, autoimuniniai procesai ar kitos retos ligos gali paveikti hipofizės sritį.

• Infekcijos. Meningitas, encefalitas ar kitos sunkios centrinės nervų sistemos infekcijos kartais pažeidžia hormonų reguliavimo centrus.

• Kraujotakos sutrikimai. Retais atvejais priežastimi gali būti kraujavimas, infarktas ar kitas hipofizės kraujotakos pažeidimas.

• Paveldimi veiksniai. Labai retai būklė susijusi su genetiniais pokyčiais, dėl kurių vazopresinas gaminamas netinkamai.

Rizika didesnė žmonėms, kuriems atliktos neurochirurginės operacijos, buvo galvos smegenų traumos, nustatyti hipofizės ar pagumburio dariniai, taip pat tiems, kurie serga tam tikromis sisteminėmis uždegiminėmis ligomis. Vis dėlto ši būklė gali prasidėti ir be akivaizdžios priežasties.

Diagnozė nustatoma įvertinus simptomus, šlapimo kiekį, kraujo ir šlapimo tyrimus bei hipofizės srities vaizdinius tyrimus. Gydytojui svarbu atskirti šią būklę nuo cukrinio diabeto, inkstų ligų, per didelio skysčių vartojimo dėl kitų priežasčių ir vaistų poveikio.

Dažniausiai atliekami tyrimai:

• Kraujo tyrimai. Vertinamas natrio kiekis, gliukozė, kreatininas, šlapalas, kraujo osmoliališkumas. Padidėjęs natrio kiekis gali rodyti vandens trūkumą organizme.

• Šlapimo tyrimai. Tiriamas šlapimo santykinis tankis ir osmoliališkumas. Šiai būklei būdingas labai praskiestas šlapimas, net kai organizmui trūksta skysčių.

• Paros šlapimo kiekio matavimas. Paciento gali būti paprašyta rinkti šlapimą 24 valandas. Tai padeda objektyviai įvertinti, kiek skysčių netenkama.

• Vandens ribojimo mėginys. Tai specialus tyrimas, atliekamas tik prižiūrint medikams. Jo metu stebima, ar organizmas sugeba sutelkti šlapimą, kai skysčių negaunama. Tyrimas padeda atskirti skirtingas gausaus šlapinimosi priežastis.

• Desmopresino mėginys. Desmopresinas yra vazopresino poveikį imituojantis vaistas. Jei po jo šlapimas tampa labiau koncentruotas ir sumažėja šlapimo kiekis, tai palaiko centrinės kilmės diagnozę.

• Magnetinio rezonanso tomografija. Galvos smegenų ir hipofizės MRT padeda įvertinti pagumburį, hipofizę, hipofizės kotelį, aptikti navikus, uždegimo požymius, pooperacinius ar potrauminius pakitimus.

Kai kuriais atvejais papildomai atliekami hormonų tyrimai, vertinant kitų hipofizės hormonų veiklą, nes hipofizės srities pažeidimai gali paveikti ne vien vazopresiną.

Gydymo tikslas - sumažinti perteklinį šlapinimąsi, numalšinti troškulį, apsaugoti nuo dehidratacijos ir išlaikyti saugų natrio kiekį kraujyje. Gydymo planas priklauso nuo priežasties, simptomų stiprumo, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės.

Pagrindinis vaistas yra desmopresinas. Jis veikia panašiai kaip vazopresinas ir padeda inkstams sulaikyti vandenį. Vaistas gali būti vartojamas tabletėmis, po liežuviu tirpstančiomis formomis, nosies purškalu ar injekcijomis. Tinkamiausia forma parenkama individualiai.

Labai svarbu nevartoti desmopresino savavališkai ir nekeisti dozės nepasitarus su gydytoju. Per didelė dozė arba per gausus skysčių vartojimas vartojant vaistą gali sukelti per mažą natrio kiekį kraujyje. Tai pavojinga būklė, galinti pasireikšti galvos skausmu, pykinimu, sumišimu, traukuliais.

Jei priežastis yra navikas, uždegimas, infekcija ar kita nustatyta liga, gydomas ir pagrindinis sutrikimas. Gali prireikti neurochirurgo, endokrinologo, neurologo, onkologo ar kitų specialistų konsultacijų.

Gyvensenos ir kasdienės priežiūros principai:

• Visada turėti galimybę atsigerti vandens, ypač karštu oru, kelionėse, sportuojant ar karščiuojant.

• Stebėti šlapinimosi dažnį, troškulį, kūno svorį, nes staigūs pokyčiai gali rodyti skysčių disbalansą.

• Laikytis gydytojo nurodyto skysčių vartojimo plano, ypač pradėjus ar keičiant desmopresino dozę.

• Periodiškai atlikti kraujo tyrimus, ypač natrio kiekio kontrolę.

• Informuoti gydytojus apie diagnozę prieš operacijas, hospitalizaciją ar situacijas, kai negalėsite laisvai gerti vandens.

Daug žmonių, tinkamai parinkus gydymą, gyvena įprastą gyvenimą. Svarbiausia - suprasti savo būklę, laikytis gydymo plano ir žinoti, kada reikia skubios pagalbos.

Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebite neįprastai stiprų troškulį, labai dažną šlapinimąsi, poreikį keltis naktį kelis kartus arba jei per parą išgeriate ir išskiriate aiškiai daugiau skysčių nei anksčiau. Ypač svarbu pasitikrinti, jei simptomai atsirado po galvos traumos, neurochirurginės operacijos, smegenų infekcijos ar diagnozavus hipofizės srities pakitimų.

Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei atsiranda dehidratacijos ar elektrolitų sutrikimo požymių:

• stiprus silpnumas, alpimas ar sumišimas;
• labai stiprus troškulys ir negalėjimas atsigerti;
• vėmimas, karščiavimas ar viduriavimas, kai netenkama daug skysčių;
• traukuliai;
• labai greitas širdies plakimas, ryškus galvos svaigimas;
• kūdikiui ar vaikui - vangumas, neįprastas mieguistumas, sausos sauskelnės ilgiau nei įprasta arba labai gausus šlapinimasis kartu su prasta savijauta.

Jei jau vartojate desmopresiną, skubiai pasitarkite su gydytoju, jei atsirado galvos skausmas, pykinimas, neįprastas mieguistumas, sumišimas ar staigus svorio padidėjimas. Tai gali būti požymiai, kad organizme susilaikė per daug vandens ir sumažėjo natrio kiekis kraujyje.

Susiję tyrimai su Centrinis necukrinis diabetas

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).