Labai norisi gerti
Stiprus, intensyvus troškulio pojūtis, kurio nepavyksta numalšinti net išgėrus įprastą kiekį skysčių. Tai gali būti normali organizmo reakcija į fizinį aktyvumą, karštį ar druskos vartojimą, tačiau nuolatinis, nenumaldomas troškulys gali rodyti sveikatos problemas, ypač jei atsiranda kartu su dažnu šlapinimusi ar nuovargiu.
Troškulys yra pagrindinis organizmo signalas, kad reikia papildyti vandens atsargas. Smegenų pagumburio sritis stebi kraujo osmosinį slėgį ir tūrį - kai suvartojama per mažai vandens arba prarandama per daug skysčių (prakaitas, šlapimas, kvėpavimas), pagumburys siunčia troškulio signalą. Jei šis pojūtis yra itin stiprus, dažnas arba nereaguoja į skysčių vartojimą, tai gali reikšti, kad organizmas praranda vandenį greičiau, nei spėja papildyti, arba kad sutriko hormoninis (antidiurezinis hormonas) ar inkstų reguliavimas.
- Didelis fizinis krūvis, karšta aplinka ar sauna - organizmas netenka skysčių per prakaitą.
- Suvartotas sūrus, aštrus ar saldus maistas, alkoholis, kofeinas - jie skatina vandens išsiskyrimą.
- Per mažas vandens gėrimas dienos bėgyje (ypač jei gyvenama sausame ar vėdinamame kambaryje).
- Nėštumas ar žindymas - padidėjęs skysčių poreikis.
- Cukrinis diabetas (ypač 1 tipo) - padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje išsiskiria su šlapimu, kartu ištraukdamas vandenį, todėl atsiranda stiprus troškulys ir dažnas šlapinimasis.
- Sergant inkstų ligomis (lėtiniu inkstų nepakankamumu, inkstų infekcija) - organizmas netenka gebėjimo koncentruoti šlapimą.
- Diabetas insipidus (calebra) - sutrikęs antidiurezinio hormono veikimas, kai inkstai neišlaiko vandens.
- Šėgreno sindromas - autoimuninė liga, kai pažeidžiamos seilių ir ašarų liaukos, bet gali pažeisti ir kitas organizmo dalis, sukeldama lėtinį troškulį.
- Kraujavimas, vėmimas, viduriavimas ar nudegimai - dideli skysčių nuostoliai.
- Gerkite vandenį mažais gurkšneliais visą dieną - geriausia švarų, negazuotą vandenį. Venkite vienu metu išgerti didelio kiekio, nes tai gali išplauti elektrolitus.
- Stebėkite šlapimo spalvą - šviesiai gelsvas rodo pakankamą hidrataciją, tamsiai geltonas ar rudas - dehidrataciją.
- Įtraukite vandeningus maisto produktus: arbūzą, agurkus, citrininį vandenį, sriubas.
- Ribokite kofeiną, alkoholį ir saldžius gėrimus - jie didina skysčių netekimą.
- Jei karšta, vėsinkite kūną drungnu dušu arba vėsiais kompresais.
- Jei troškulys lydimas burnos džiūvimo, galite kramtyti gumą be cukraus arba čiulpti ledo gabaliukus.
- Jei troškulys išlieka ilgiau nei 2-3 dienas, pradėkite rašyti dienoraštį: kiek geriate, kaip dažnai šlapinatės, ar yra kitų simptomų (svorio kritimo, nuovargio).
- Troškulys atsirado staiga ir yra labai stiprus, ypač jei negalite gerti dėl burnos džiūvimo ar pykinimo.
- Jaučiate sumišimą, dezorientaciją, kalbos sutrikimus, silpnumą ar alpstate.
- Šlapinimasis yra labai dažnas (kas 15-30 minučių) ir gausus (kai šlapimo kiekis viršija 3-5 litrus per parą) arba šlapimas yra tamsiai rudas, putojantis.
- Karščiuojate aukštesniu nei 39 °C, ypač jei nėra matomų infekcijos požymių.
- Vėmimas ar viduriavimas trunka ilgiau nei 6 valandas ir nebegalite sulaikyti skysčių.
- Jaučiate aštrų pilvo skausmą, galvos skausmą ar regėjimo pokyčius (dvigubą regėjimą, neryškumą).
- Esate sergantys lėtinėmis ligomis (diabetas, inkstų nepakankamumas) ir troškulys smarkiai padidėjo per kelias valandas.
- Troškulys išlieka ilgiau nei 3-4 dienas, nepaisant normalaus vandens vartojimo.
- Kartu jaučiate nuolatinį nuovargį, svorio kritimą, dažną šlapinimąsi (ypač naktį).
- Burnos džiūvimas, plyšę lūpų kampučiai, įtrūkęs liežuvis.
- Sergate alergijomis, kurios gali sukelti burnos džiūvimą, ar vartojate vaistus (antihistamininius, diuretikus).
- Buvo neseniai atlikta procedūra su kontrastine medžiaga (inkstų apkrova).
