Li-Fraumeni sindromas
Li-Fraumeni sindromas yra reta paveldima liga, smarkiai didinanti riziką susirgti įvairiais vėžiniais susirgimais jau vaikystėje ir jaunystėje. Šis sindromas kyla dėl TP53 geno mutacijos - svarbiausio mūsų organizmo navikų slopinimo geno. Ankstyva diagnostika ir tikslinga priežiūra gali padėti laiku nustatyti auglius ir pagerinti prognozę.
Li-Fraumeni sindromas yra autosominiu dominantiniu būdu paveldimas sindromas, kurį sukelia TP53 geno gemalinė mutacija. Šis genas koduoja navikų slopinimo baltymą p53, kuris reguliuoja ląstelių ciklą, skatina apoptozę ir saugo DNR nuo pažeidimų. Kai TP53 yra pakitęs, ląstelės praranda gebėjimą taisyti DNR arba žūti, tad jose lengviau kaupiasi genetinės klaidos ir vystosi vėžys. Sergantiesiems šiuo sindromu rizika susirgti vėžiu per gyvenimą siekia 70-100 % - dažniausiai sarkomomis, krūties, smegenų, antinksčių žievės vėžiu bei leukemijomis. Navikai neretai pasireiškia vaikystėje ar jauname amžiuje, o daugelis pacientų patiria kelias pirminio vėžio diagnozes.
- Osteosarkoma
- Minkštųjų audinių sarkoma
- Antinksčių žievės vėžys
- Ūminė limfoblastinė leukemija
- Smegenų augliai (gliomos, meduloblastomos)
- Krūties vėžys (ypač ankstyvas, jauname amžiuje)
- Sarkomos (bet kokioje kūno vietoje)
- Smegenų navikai
- Plaučių, kasos, odos melanoma ir kt.
- Ankstyva amžiaus pradžia (< 30 metų)
- Keli skirtingi vėžiai to paties asmens gyvenime
- Varžybinis daugybinis vėžys šeimoje (ypač sarkomos, krūties, smegenų, antinksčių)
Li-Fraumeni sindromą sukelia paveldėta TP53 geno mutacija, kuri gali būti perduota iš vieno iš tėvų (autosominis dominuojantis paveldėjimas). Apie 10 % atvejų mutacija atsiranda naujai (de novo) žmogaus gemalinėse ląstelėse. Be tiesioginės šeiminės istorijos, riziką didina giminingos santuokos ar kiti paveldimi vėžio sindromai. Sindromo pasireiškimui įtakos turi ir papildomi genetinės aplinkos veiksniai, tačiau pati mutacija yra pagrindinė priežastis.
Diagnozė pradedama nuo išsamios šeimos anamnezės - vertinami vėžio atvejai tarp pirmos ir antros eilės giminaičių, ypač jei navikai reti ar ankstyvi. Pagrindinis tyrimas - periferinio kraujo TP53 geno mutacijų analizė (genetinis tyrimas). Jei mutacija nustatoma, galima kalbėti apie patvirtintą Li-Fraumeni sindromą. Šeimos nariams, turintiems mutaciją, rekomenduojama periodinė patikra pagal specialias programas - kasmetinis viso kūno MRT, krūtų MRT (moterims), galvos MRT, pilvo echoskopija ir kt. Ankstyvas navikų išaiškinimas gelbsti gyvybę.
Specifinio gydymo, galinčio panaikinti pačią polinkį į vėžį, nėra - sindromas yra genetinė būklė. Gydymas orientuotas į kuo ankstyvesnį jau kilusių navikų nustatymą ir standartinį onkologinį gydymą (chirurgija, radioterapija, chemoterapija, tikslinė terapija). Labai svarbu vengti spindulinės terapijos, kai tik įmanoma, nes sergantieji Li-Fraumeni sindromu yra itin jautrūs radiacijai ir jai gali sukelti antrinius navikus. Kai kuriems pacientams svarstoma profilaktinė chirurgija (pvz., krūtų šalinimas). Gydymą turi prižiūrėti multidisciplininė komanda, įtraukiant onkologą, genetiką ir kitus specialistus. Pacientams rekomenduojama sveika gyvensena, vengti rūkymo ir per didelės saulės.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei jūsų šeimoje yra keletas vėžio atvejų, atitinkančių Li-Fraumeni sindromo spektrą: pvz., sarkoma vaikui, krūties vėžys < 30 metų, du ar daugiau vėžio atvejų toje pačioje šeimos pusėje. Taip pat svarbu pasikonsultuoti, jei jums ar jūsų vaikui diagnozuotas antinksčių žievės vėžys, neįprastas navikas jauname amžiuje arba jei turite keletą pirminių vėžių. Genetinis konsultavimas ir tyrimas gali patvirtinti arba atmesti sindromą, o esant mutacijai, visa šeima gali gauti prevencinės priežiūros rekomendacijas.
