Mikrobranduolių testas
Mikrobranduolių testas yra citogenetinis tyrimas, naudojamas nustatyti DNR pažeidimus ląstelėse. Jis vertina mikrobranduolių - mažų, papildomų branduolių, susidarančių dėl chromosomų fragmentų ar ištisų chromosomų praradimo - dažnį. Testas plačiai taikomas toksikologijoje, aplinkos sveikatos tyrimuose ir medicininėje genetikoje.
Funkcija
- Nustato DNR pažeidimų lygį ląstelėse.
- Vertina genotoksinį medžiagų ar aplinkos veiksnių poveikį.
- Padeda įvertinti chromosomų nestabilumą.
Kilmė
- Mikrobranduoliai atsiranda dėl chromosomų fragmentų ar ištisų chromosomų neatsiskyrimo mitozės metu.
- Šis testas pirmą kartą aprašytas XX a. pradžioje ir nuo to laiko tapo standartiniu genotoksiškumo vertinimo metodu.
Procedūra
- Imamas veninis kraujo mėginys (kartais šlapimo ar burnos gleivinės ląstelės).
- Ląstelės kultivuojamos 48-72 valandas, po to dažomos ir mikroskopuojama.
- Suskaičiuojamas mikrobranduolių skaičius tam tikrame ląstelių kiekyje (pvz., 1000 ląstelių).
Aplinkos veiksniai
- Jonizuojančioji spinduliuotė (rentgeno, gama spinduliai).
- Toksinės cheminės medžiagos (stirenas, benzenas, pesticidai).
- Rūkymas ir alkoholio vartojimas.
Medicininės būklės
- Vėžiniai susirgimai (ypač leukemija, limfoma).
- Genetinės ligos (pvz., Bloom sindromas, Fanconi anemija).
- Autoimuninės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė).
Fiziologiniai veiksniai
- Nėštumas - hormoniniai pokyčiai gali sumažinti mikrobranduolių susidarymą.
- Ilgalaikis badavimas ar mitybos ribojimas.
Klinikinė reikšmė
- Sumažėjęs dažnis dažniausiai nėra patologinis; gali rodyti mažesnį DNR pažeidimų lygį arba efektyvų DNR reparacijos mechanizmą.
- Retais atvejais gali būti susijęs su tam tikrais genetinių polimorfizmų variantais.
Specialistai
- Genetikas
- Darbo medicinos gydytojas
Nurodymai
- Įtariant genotoksinį poveikį darbe ar aplinkoje.
- Prieš pradedant chemoterapiją ar spindulinį gydymą - stebėti DNR pažeidimo lygį.
- Pacientams, sergantiems neaiškios kilmės anemija ar besikartojančiais persileidimais.
| Bendra | Sveikų suaugusiųjų periferinio kraujo limfocituose mikrobranduolių dažnis paprastai yra < 1-2 mikrobranduoliai 1000 ląstelių. Norma gali kisti priklausomai nuo amžiaus, lyties, rūkymo ir aplinkos veiksnių. |
|---|---|
| Vyrams | Paprastai < 1,5 mikrobranduolio 1000 ląstelių (standartinėmis sąlygomis). |
| Moterims | Paprastai < 1,0 mikrobranduolio 1000 ląstelių (standartinėmis sąlygomis). |
