Trombocitopenija
Trombocitopenija - būklė, kai jūsų kraujyje yra per mažai trombocitų (kraujo plokštelių). Šios mažytės ląstelės yra būtinos normaliam kraujo krešėjimui, todėl jų trūkumas gali sukelti kraujavimo ir mėlynių atsiradimo riziką. Svarbu laiku atpažinti požymius ir suprasti priežastis, kad būtų galima imtis tinkamų veiksmų.
Trombocitopenija nėra savarankiška liga, o sindromas - klinikinė būklė, atsirandanti dėl įvairių priežasčių. Trombocitai gaminami kaulų čiulpuose, o jų gyvavimo trukmė kraujyje yra apie 7-10 dienų. Sumažėjęs trombocitų kiekis gali atsirasti dėl mažesnės gamybos kaulų čiulpuose, per greito jų skilimo blužnyje arba padidėjusio sunaudojimo organizme. Normalus trombocitų skaičius kraujyje yra nuo 150 000 iki 450 000/ml. Kai šis kiekis nukrenta žemiau 150 000/ml, kalbame apie trombocitopeniją. Kuo mažesnis trombocitų skaičius, tuo didesnė kraujavimo rizika.
- Lengvai atsirandančios mėlynės, net po nežymių prisilietimų
- Ilgiau trunkantis kraujavimas iš nedidelių žaizdų ar įpjovimų
- Kraujavimas iš dantenų valant dantis
- Kraujavimas iš nosies be aiškios priežasties
- Petechijos - smulkūs raudoni taškeliai ant odos (ypač ant kojų ir pėdų)
- Kraujosruvos burnoje ar gleivinėse
- Kruvinos išmatos ar šlapimas
- Sunkiai sustabdomas kraujavimas po dantų valymo ar smulkių sužalojimų
- Moterims - gausesnės ar ilgesnės mėnesinės
Trombocitopenijos priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai jos skirstomos į tris pagrindines grupes: sumažėjusi trombocitų gamyba (pvz., kaulų čiulpų ligos, chemoterapija, radiacija, alkoholizmas, virusinės infekcijos), padidėjęs trombocitų naikinimas (imuninė trombocitopenija, kai organizmo imuninė sistema atakuoja savus trombocitus; taip pat prie to prisideda infekcijos, kai kurie vaistai, nėštumas) ir padidėjęs trombocitų sunaudojimas (pvz., diseminuota intravaskulinė koaguliacija - DIC, kai kraujyje susidaro daug mikrotrombų, arba sekvestracija blužnyje). Rizikos veiksniams priskiriami: autoimuninės ligos (raudonoji vilkligė, antifosfolipidinis sindromas), hepatito ar ŽIV infekcijos, vėžiniai susirgimai (ypač leukemija), tam tikri vaistai (heparinas, kai kurie antibiotikai, prieštraukuliniai vaistai), per didelis alkoholio vartojimas ir nėštumas.
Diagnozė dažniausiai pradedama nuo išsamaus kraujo tyrimo, kurio metu nustatomas trombocitų kiekis. Jei randama trombocitopenija, gydytojas toliau siekia išsiaiškinti priežastį. Tam gali būti atliekamas periferinio kraujo tepinėlis - mikroskopu vertinama trombocitų forma ir kiekis. Taip pat atliekami kaulų čiulpų biopsijos ir aspiracijos tyrimai, siekiant įvertinti, ar trombocitai gaminami pakankamai. Priklausomai nuo įtariamos priežasties, gali būti skiriami imunologiniai tyrimai, virusų testai (hepatitas, ŽIV), blužnies ultragarsinis tyrimas, kraujo krešėjimo faktorių tyrimai. Kartais tenka atlikti genetinių tyrimų, jei įtariama paveldima forma.
Gydymas priklauso nuo trombocitopenijos priežasties, sunkumo laipsnio ir simptomų. Lengvos formos gali nereikalauti jokio specifinio gydymo - kartais užtenka stebėjimo. Esant imuninei trombocitopenijai, dažnai skiriami gliukokortikosteroidai (pvz., prednizolonas), kurie slopina imuninę sistemą ir mažina trombocitų skilimą. Jei steroidai neveiksmingi, gali būti naudojama intraveninė imunoglobulinų terapija, imunosupresantai ar trombopoetino receptorių agonistai. Sunkiais atvejais, kai yra pavojingas kraujavimas, atliekamas trombocitų perpylimas. Jei priežastis - vaistai, juos nutraukus trombocitų kiekis dažnai atsistato. Kai kuriais atvejais, ypač esant didelei blužniui (hipersplenizmui), gali būti rekomenduojama splenektomija - blužnies pašalinimas. Taip pat svarbu vengti traumų, atsargiai vartoti vaistus, galinčius ploninti kraują (pvz., aspirinas, ibuprofenas), ir reguliariai stebėti kraujo rodiklius.
Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebite bet kokius nepaaiškinamo kraujavimo požymius: kraujavimą iš nosies, dantenų, odos taškelius (petechijas), kruviną šlapimą ar išmatas, gausias mėnesines. Ypač pavojingi ženklai yra stiprus galvos skausmas, sutrikęs regėjimas, sumišimas, vėmimas krauju ar kraujavimas, kurio negalima sustabdyti. Taip pat verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, jei mėlynės atsiranda labai lengvai, ilgai gyja žaizdelės arba kraujavimas po smulkių sužalojimų trunka ilgiau nei įprastai. Nėščioms moterims trombocitopenija nustatoma gana dažnai, tačiau ji reikalauja papildomo stebėjimo, todėl apie bet kokius simptomus reikia pranešti akušeriui ginekologui.
