Tromboelastografija
Tromboelastografija (TEG) - tai dinaminis kraujo krešėjimo tyrimas, leidžiantis įvertinti visą hemostazės procesą nuo krešulio susidarymo iki jo irimo. Metodas plačiai taikomas operacijų metu, intensyviojoje terapijoje bei diagnozuojant įvairius kraujavimo ir trombozės sutrikimus.
Funkcija
- Matuoja krešulio susidarymo greitį, stiprumą ir stabilumą realiu laiku.
- Padeda atskirti chirurginį kraujavimą nuo koagulopatinio.
Kilmė
- Metodą 1948 m. sukūrė vokiečių gydytojas Hellmut Hartert.
- Iš pradžių naudotas tik moksliniuose tyrimuose, vėliau pritaikytas klinikinėje praktikoje.
Procedūra
- Paimamas paciento veninis kraujas į specialų mėgintuvėlį su citratu.
- Kraujas perpilamas į TEG aparato kiuvetę, kurioje sukasi stūmoklis.
- Prietaisas registruoja krešėjimo parametrus ir pateikia grafinę krešulio elgsenos kreivę.
Hiperkoaguliacija
- Sutrumpėjęs R laikas (krešėjimo pradžia) - rodo padidėjusį trombino susidarymą.
- Padidėjusi kampo α vertė - rodo greitesnį fibrino tinklo formavimąsi.
- Padidėjęs MA (maksimali amplitudė) - rodo didesnį krešulio stiprumą, dažnai dėl trombocitozės ar hiperfibrinogenemijos.
Hipokoaguliacija
- Pailgėjęs R laikas - gali rodyti krešėjimo faktorių trūkumą ar antikoaguliantų poveikį.
- Sumažėjęs kampas α - rodo lėtesnį fibrino susidarymą (pvz., dėl hipofibrinogenemijos).
- Sumažėjusi MA - rodo silpną krešulį, galimą dėl trombocitopenijos ar disfunkcinių trombocitų.
Fibrinolizė
- Sumažėjęs LY30 ar LY60 (lizės indeksai) - rodo padidėjusį krešulio irimą (hiperfibrinolizę).
- Gali būti stebima sergant kepenų ligomis, po didelių traumų ar vartojant trombolitinius vaistus.
Klinikinės situacijos
- Masinio kraujavimo metu (politraumos, operacinės) - siekiant tikslingai parinkti komponentų perpylimą.
- Prieš ir po širdies chirurgijos su dirbtine kraujotaka.
- Įtariant koagulopatiją (pvz., dėl kepenų nepakankamumo ar diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos).
Konsultuojantys gydytojai
- Anesteziologas-reanimatologas
- Hematologas
- Kraujagyslių chirurgas
