Aplastinė anemija

Aplastinė anemija yra reta, bet sunki kraujo liga, kai kaulų čiulpai nustoja gaminti pakankamai kraujo ląstelių - raudonųjų, baltųjų ir trombocitų. Laiku neatpažinta ir negydoma, ši būklė gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, todėl svarbu žinoti jos požymius.

Aplastinė anemija atsiranda, kai kaulų čiulpai - minkštasis audinys kaulų viduje - pažeidžiami ir nebegali gaminti pakankamo kiekio visų trijų tipų kraujo ląstelių. Dėl to organizmas kenčia nuo mažakraujystės (anemijos), susilpnėja imunitetas (neutropenija), o kraujavimo rizika padidėja (trombocitopenija). Liga gali išsivystyti staiga arba palaipsniui, o sunkumą lemia, kiek sumažėjęs kraujo ląstelių kiekis.

Pagrindiniai požymiai
  • Nuolatinis nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas - dėl raudonųjų kraujo ląstelių trūkumo (anemijos).
  • Dažni ir užsitęsę infekciniai susirgimai - dėl sumažėjusio baltųjų kraujo ląstelių kiekio.
  • Polinkis kraujosruvoms: kraujavimas iš dantenų, nosies kraujavimai, lengvai atsirandančios mėlynės - dėl trombocitų stokos.
Kiti galimi požymiai
  • Blyški oda ir gleivinės.
  • Padažnėjęs širdies plakimas ar dusulys fizinio krūvio metu.
  • Pykinimas, galvos skausmas, sunkiai gyjančios žaizdos.

Daugeliu atvejų tiksli aplastinės anemijos priežastis lieka nežinoma (idiopatinė). Ji gali išsivystyti dėl autoimuninės reakcijos, kai imuninė sistema atakuoja kaulų čiulpus. Riziką didina tam tikri veiksniai: stipri chemoterapija ar spindulinis gydymas, kontaktas su toksinėmis cheminėmis medžiagomis (pvz., benzenu), virusinės infekcijos (hepatitas, Epšteino-Baro virusas), kai kurie vaistai bei nėštumas. Retais atvejais liga gali būti paveldima.

Įtariant aplastinę anemiją, pirmiausia atliekamas pilnas kraujo tyrimas (kraujo formulė). Jeigu nustatoma, kad sumažėję visi kraujo ląstelių tipai (pancytopenija), būtinas kaulų čiulpų tyrimas - aspiratas ir biopsija. Tai leidžia įvertinti kaulų čiulpų ląstelingumą ir atmesti kitas ligas, pavyzdžiui, leukemiją. Kartais atliekami papildomi tyrimai (citogenetiniai, virusologiniai), siekiant nustatyti galimą priežastį.

Gydymas parenkamas pagal ligos sunkumą ir paciento amžių. Lengvesniais atvejais gali pakakti palaikomosios terapijos: kraujo perpylimų, vaistų nuo infekcijų, ląstelių augimą skatinančių vaistų. Sunkesniais atvejais taikomas imunosupresinis gydymas (pvz., antilimfocitinis globulinas, ciklosporinas) arba kaulų čiulpų transplantacija. Pastaroji yra vienintelis būdas visiškai išgydyti ligą, tačiau ne visiems pacientams ji tinkama. Visais atvejais labai svarbi ankstyva diagnostika ir specializuota hematologo priežiūra.

Jeigu be aiškios priežasties jaučiate nuolatinį silpnumą, pastebite, kad dėl menkiausio smūgio atsiranda didelės mėlynės, dažnai kraujuoja nosis ar dantenos, arba sergate užsitęsusiomis infekcijomis - nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją. Jeigu atsiranda staigus karščiavimas, kraujavimas, kurio negalite sustabdyti, arba smarkiai sutrinka sąmonė - kvieskite greitąją pagalbą. Tai gali rodyti gyvybei pavojingą komplikaciją.


Susiję tyrimai su Aplastinė anemija

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas sergant šia liga dažnai skiriasi nuo normos. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų pokytis būdingas.

Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.

Kiti susiję tyrimai

Diskusija

Pasidalinkite savo patirtimi apie šią ligą: kaip ją pastebėjote, kaip sekėsi diagnostika ir gydymas. Jūsų istorija gali padėti kitiems.

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!