Tubulointersticinis nefritas
Tubulointersticinis nefritas - tai uždegiminė inkstų liga, pirmiausiai pažeidžianti inkstų kanalėlius ir juos supančius intersticinius audinius. Nors ši būklė gali pasireikšti ūmiai arba palaipsniui, laiku nediagnozuota ji dažnai sukelia negrįžtamą inkstų funkcijos sutrikimą. Svarbu žinoti pagrindinius simptomus ir rizikos veiksnius, kad būtų galima laiku kreiptis į gydytoją.
Tubulointersticinis nefritas (TIN) yra inkstų parenchimos uždegimas, kurio metu pažeidžiami inkstų kanalėliai (tubuliai) ir juos supantis intersticinis audinys. Skirtingai nuo glomerulonefrito, čia pradiniame etape glomerulai lieka nepakitę. Ligos eigą gali sukelti įvairūs veiksniai - nuo vaistų (ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, antibiotikų) iki infekcijų, sisteminių ligų ar toksinų. Ūminė forma dažnai pasireiškia staiga ir yra grįžtama, jei laiku pašalinamas sukėlėjas. Lėtinė forma vystosi palaipsniui ir gali lemti inkstų fibrozę bei lėtinį inkstų nepakankamumą.
- Karščiavimas, šaltkrėtis
- Bendras silpnumas, nuovargis
- Pilvo ar juosmens skausmas
- Pykinimas, vėmimas
- Šlapimo kiekio sumažėjimas (oligurija)
- Kraujas šlapime (hematurija)
- Patologiniai baltymai šlapime (proteinurija)
- Padidėjęs kraujospūdis
- Tinimas (edema), ypač veido ir galūnių
Dažniausiai tubulointersticinį nefritą sukelia vaistai - ypač nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), antibiotikai (pvz., penicilinai, sulfonamidai) ir kai kurie diuretikai. Kitos priežastys: infekcijos (bakterinės, virusinės), sisteminės autoimuninės ligos (pvz., Sjögreno sindromas, sarkoidozė), medžiagų apykaitos sutrikimai (pvz., podagra) ir toksinės medžiagos (sunkiųjų metalų poveikis). Riziką didina amžius, kitos inkstų ligos, lėtinis skausmą malšinančių vaistų vartojimas.
Diagnozė pradedama nuo kruopščios anamnezės - svarbu išsiaiškinti vartojamus vaistus, galimas infekcijas. Atliekamas kraujo tyrimas (kreatinino, šlapalo kiekis, uždegimo rodikliai) bei šlapimo tyrimas (leukocitai, eritrocitai, baltymas, eozinofilai). Įtarus TIN, gali būti atliekamas inkstų ultragarsas, o patvirtinti diagnozę padeda inkstų biopsija - ji leidžia įvertinti uždegimo laipsnį ir pažeidimo tipą.
Pagrindinis gydymo principas - pašalinti ligos priežastį (pvz., nutraukti vaistą, gydyti infekciją). Esant ūminei formai, skiriami kortikosteroidai uždegimui slopinti, o sunkiais atvejais - plazmaferezė ar imunosupresiniai vaistai. Lėtinio TIN atveju svarbu kontroliuoti kraujospūdį, baltymų kiekį šlapime ir vengti nefrotoksinių vaistų. Gali prireikti dializės, jei inkstų funkcija smarkiai pablogėja.
Nedelsiant kreipkitės, jei pastebite šlapimo pokyčius (mažiau šlapimo, kraujas), atsiranda tinimas, karščiavimas be aiškios priežasties, juosmens ar pilvo skausmas, ypač jei vartojate NVNU ar kitus potencialiai nefrotoksinius vaistus. Ūminio inkstų nepakankamumo simptomai (pvz., sumišimas, dusulys, šlapimo kiekio sumažėjimas) reikalauja skubios pagalbos. Laiku kreiptasi, dauguma ūminių atvejų gali pasveikti be liekamųjų reiškinių.
