Amonio chlorido krūvio testas
Amonio chlorido krūvio testas - tai funkcinis tyrimas, vertinantis inkstų gebėjimą išskirti rūgštinį šlapimą. Testas atliekamas diagnozuojant distalinę inkstų kanalėlių acidozę. Tyrimo metu stebima, kaip organizmas reaguoja į amonio chlorido apkrovą.
Tyrimo esmė
- Amonio chloridas yra druskos rūgšties darinys, kuris vartojamas per burną ir sukelia metabolinę acidozę.
- Inkstai, reaguodami į acidozę, turėtų padidinti rūgščių jonų išskyrimą į šlapimą, todėl šlapimo pH sumažėja iki maždaug 5,2 ar žemiau.
- Jei inkstų kanalėlių funkcija sutrikusi, šlapimo pH nepakankamai sumažėja - testas laikomas teigiamu.
Klinikinė reikšmė
- Testas padeda atskirti proksimalinę ir distalinę inkstų kanalėlių acidozę.
- Teigiamas rezultatas rodo, kad inkstai negali tinkamai rūgštinti šlapimo, kas dažniausiai siejama su distaline kanalėlių acidoze.
Pasiruošimas
- Prieš tyrimą rekomenduojama nevalgyti bent 4-6 valandas.
- Pacientas turi būti pakankamai hidratuotas, bet venkite gėrimų, galinčių keisti šlapimo pH (pvz., citrusinių vaisių sultys).
- Būtina informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus, nes kai kurie (pvz., acetazolamidas) gali paveikti rezultatą.
Procedūra
- Pirmiausia surenkamas pradinis šlapimo mėginys pH nustatymui.
- Pacientas išgeria amonio chlorido tirpalą (paprastai 0,1 g/kg kūno svorio).
- Po 2, 4, 6 ir 8 valandų imami šlapimo mėginiai ir matuojamas jų pH.
- Vertinama, ar šlapimo pH nukrenta žemiau 5,2, ir stebima, kaip kinta rūgšties išskyrimas.
Galimos priežastys
- Distalinė inkstų kanalėlių acidozė (I tipas) - pagrindinė teigiamo testo priežastis.
- Juvelininė nefrono fiziologija arba paveldimi inkstų kanalėlių defektai.
- Ilgalaikis vaistų, tokių kaip ličio ar amfotericino B, vartojimas.
- Sisteminės autoimuninės ligos (pvz., Sjögreno sindromas) gali sukelti kanalėlių pažeidimą.
Kiti svarstymai
- Teigiamas testas ne visada patvirtina inkstų ligą - klaidingai teigiamą rezultatą gali sukelti netinkamas pasiruošimas (pvz., per maža rūgšties apkrova).
- Esant proksimalinei kanalėlių acidozei, šlapimo pH sumažėja, todėl testas būna neigiamas.
Klinikinės būklės
- Įtariama inkstų kanalėlių acidozė (ypač vaikams, turintiems augimo sutrikimų ir metabolinės acidozės).
- Lėtinė metabolinė acidozė be aiškios priežasties (pvz., ne dėl inkstų nepakankamumo ar ketoacidozės).
- Recidyvuojantys inkstų akmenys, ypač jei jie sudaryti iš kalcio fosfato.
Specialistai
- Nefrologas - pagrindinis specialistas, skiriantis ir interpretuojantis šį testą.
- Vaikų ligų gydytojas (pediatras) - dažnai skiria vaikams, esant neaiškiai acidozei.
- Endokrinologas - gali naudoti diferencinėje diagnostikoje esant elektrolitų disbalansui.
