Idiopatinė trombocitopeninė purpura
Idiopatinė trombocitopeninė purpura (ITP) yra autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja ir naikina trombocitus - kraujo ląsteles, būtinas kraujo krešėjimui. Dėl to kyla polinkis kraujuoti, lengvai atsiranda mėlynės ir petechijos. Nors ITP gali atrodyti baisiai, daugeliu atvejų ji sėkmingai gydoma ir leidžia gyventi įprastą gyvenimą.
Idiopatinė trombocitopeninė purpura (ITP) - tai liga, kuriai būdingas žemas trombocitų kiekis kraujyje (trombocitopenija) dėl padidėjusio jų irimo blužnyje ir kituose imuninės sistemos organuose. Terminas „idiopatinė“ reiškia, kad tiksli priežastis dažnai nežinoma, nors gali būti siejama su virusinėmis infekcijomis ar vakcinomis. Pagrindinis pažeidimo mechanizmas yra autoimuninis: antikūnai prisijungia prie trombocitų, pažymėdami juos sunaikinimui. Ši liga gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems, dažniau moterims. Pažeidžiami ne tik odos ir gleivinės kraujagyslės, bet ir vidaus organai, ypač kai trombocitų kiekis tampa kritiškai žemas.
- Lengvai atsirandančios mėlynės (ekchimozės) net ir po menkiausio prisilietimo
- Petechijos - smulkūs raudoni ar violetiniai taškeliai ant odos, ypač ant blauzdų
- Kraujavimas iš dantenų ar nosies, kuris ilgiau sustoja
- Gausios mėnesinės moterims
- Kraujavimas iš virškinimo trakto - juodos išmatos ar kraujas vėmaluose
- Kraujas šlapime (hematurija)
- Ilgai nestojantis kraujavimas po sužalojimų ar odos pažeidimų
- Staigus stiprus galvos skausmas, sumišimas ar silpnumas - gali reikšti kraujavimą smegenyse
Tiksli ITP priežastis ne visada nustatoma, tačiau žinoma, kad tai autoimuninė reakcija, kurią gali sukelti keli veiksniai. Rizikos veiksniai apima: persirgtas virusines infekcijas (pvz., Epstein-Barr virusas, citomegalovirusas, ŽIV), tam tikras vakcinas (ypač tymų-kiaulytės-raudonukės), autoimunines ligas (pvz., raudonoji vilkligė) bei genetinį polinkį. ITP dažniau pasireiškia suaugusiems, ypač moterims nuo 20 iki 50 metų. Vaikų ITP dažnai būna ūminė ir praeina savaime, o suaugusiųjų - lėtinė.
ITP diagnozė pradedama nuo išsamios paciento apklausos ir fizinio ištyrimo (ieškoma mėlynių, petechijų, padidėjusios blužnies). Pagrindinis tyrimas yra pilnas kraujo tyrimas (hemograma) su trombocitų skaičiumi. Jei trombocitai yra <100×10⁹/l, o kiti kraujo rodikliai (raudonieji ir baltieji kraujo kūneliai) yra normalūs, įtariama ITP. Norint atmesti kitas priežastis, gali būti atliekamas kaulų čiulpų biopsija arba tyrimai dėl ŽIV, hepatito C ir autoimuninių ligų. Kartais matuojami trombocitų agliutininai ar gama globulinų kiekis. Diagnozė yra atmetimo pobūdžio - kol nėra nustatyta kita priežastis.
Gydymas priklauso nuo trombocitų kiekio ir kraujavimo simptomų sunkumo. Esant lengvai ir vidutinei formai (trombocitai >30×10⁹/l be kraujavimo) dažnai pakanka stebėjimo. Esant žemesniam trombocitų kiekiui ar kraujavimui, skiriami: gliukokortikoidai (pvz., prednizolonas) - slopina imuninį atsaką; intraveninis imunoglobulinas - greitai padidina trombocitų skaičių; trombopoetino receptorių agonistai (pvz., romiplostimas, eltrombopagas) - skatina trombocitų gamybą; imunosupresantai (pvz., rituksimabas). Ilgalaikiam gydymui atspariais atvejais gali būti atliekama splenektomija (blužnies pašalinimas), kuri sumažina trombocitų irimą. Be gydymo, svarbu vengti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (aspirino, ibuprofeno) ir sporto, galinčio sukelti traumas.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote: nepaaiškinamas mėlynes ar petechijas, ypač atsiradusias per kelias dienas; kraujavimą iš nosies ar dantenų, kuris trunka ilgiau nei 15 minučių; kraują šlapime ar išmatose; gausias mėnesines, kurios sutrikdo įprastą gyvenimą. Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda stiprus galvos skausmas, neryškus matymas, sumišimas, vėmimas krauju arba kraujavimas po traumos, kurio nepavyksta sustabdyti - tai gali reikšti pavojingą kraujavimą į vidaus organus.
