Glioblastoma
Glioblastoma yra agresyviausias ir dažniausias piktybinis smegenų navikas suaugusiesiems. Ši liga sparčiai progresuoja ir reikalauja skubaus gydymo, tačiau šiuolaikinės terapijos galimybės suteikia pacientams daugiau laiko ir gyvenimo kokybės. Nors diagnozė yra rimta, mokslo pažanga kasdien atveria naujas gydymo perspektyvas.
Glioblastoma (anksčiau vadinta glioblastoma multiforme) yra IV laipsnio astrocitoma - pats piktybiškiausias smegenų navikas, kylantis iš astrocitų (palaikomųjų nervinio audinio ląstelių). Šis navikas pasižymi itin greitu augimu ir gebėjimu įsiskverbti į aplinkinius sveikus smegenų audinius, todėl jo chirurginis pašalinimas be liekamųjų ląstelių dažnai būna neįmanomas. Daugiausia navikas lokalizuojasi smegenų pusrutuliuose, tačiau gali atsirasti ir smegenėlėse, kamiene ar nugaros smegenyse. Dėl didelio ląstelių įvairovės ir prisitaikymo glioblastoma yra viena sunkiausiai gydomų vėžio formų.
- Nuolatiniai ar stiprėjantys galvos skausmai, dažnai ryte arba po miego
- Pykinimas ir vėmimas be aiškios priežasties
- Epilepsijos priepuoliai asmenims, neturėjusiems anksčiau traukulių
- Regos sutrikimai: neryškus matymas, dviguba rega, aklumo dėmės
- Progresuojantis silpnumas vienoje kūno pusėje (hemiparezė)
- Kalbos sutrikimai (afazija), sunkumas rasti žodžius
- Kaktinėje skiltyje: asmenybės pokyčiai, apatija, iniciatyvos stoka
- Smilkininėje skiltyje: atminties sutrikimai, haliucinacijos
- Pakaušinėje skiltyje: regos lauko defektai
- Smegenėlėse: pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, galvos svaigimas
- Kamiene: dviguba rega, veido tirpimas, rijimo sunkumai
Tiksli glioblastomos priežastis daugeliu atvejų nėra žinoma. Dažniausiai navikas atsiranda sporadiškai, be aiškaus paveldimumo. Žinomi rizikos veiksniai: jonizuojanti spinduliuotė (pvz., ankstesnis spindulinis gydymas dėl kitų ligų), reti paveldimi genetiniai sindromai (Li-Fraumeni, neurofibromatozė 1 tipo, Turcoto sindromas), imunosupresija. Kiti galimi veiksniai, tokie kaip mobilieji telefonai ar virusinės infekcijos, moksliškai neįrodyti. Glioblastoma dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 50 metų žmonėms, nors pasitaiko ir jaunesniems.
Įtariant glioblastomą, pirmiausia atliekama galvos magnetinio rezonanso tomografija (MRT) su kontrastine medžiaga - tai auksinis standartas naviko vizualizacijai. Navikas MRT vaizde dažniausiai matomas kaip netaisyklingos formos darinys su kontrastą kaupiančiu kraštu ir centrine nekroze. Kompiuterinė tomografija (KT) naudojama avariniais atvejais, tačiau suteikia mažiau informacijos. Galutinė diagnozė patvirtinama tik atlikus naviko biopsiją arba chirurginio pašalinimo metu gauto audinio histologinį ir molekulinį tyrimą. Atliekama IDH mutacijos, MGMT promotoriaus metilinimo ir kitų genetinių žymenų analizė, nes jie padeda parinkti gydymą ir numatyti prognozę.
Glioblastomos gydymas yra kompleksinis ir apima keletą etapų. Pirmasis žingsnis - maksimaliai saugus chirurginis naviko pašalinimas (resekcija). Po operacijos, kai tik pacientas atsigauna, skiriama spindulinė terapija (30 frakcijų po 2 Gy) kartu su chemoterapiniu vaistu temozolomidu - tai vadinamasis Stupp protokolas. Vėliau tęsiamas temozolomido kursas (adjuvantinė chemoterapija) iki 6 ciklų. Esant MGMT promotoriaus metilinimui, prognozė šiek tiek palankesnė. Recidyvo atveju gali būti taikoma pakartotinė operacija, bevacizumabas (anti-angiogeninis gydymas) arba klinikiniai tyrimai su imunoterapija (pavyzdžiui, vėžio vakcinos, CAR-T ląstelės). Simptomams mažinti skiriami kortikosteroidai (deksametazonas) ir prieštraukuliniai vaistai.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų: naujas, stiprėjantis galvos skausmas, ypač lydimas pykinimo ar vėmimo; pirmasis epilepsijos priepuolis; progresuojantis vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas; kalbos, regos ar pusiausvyros sutrikimai; pastebimi asmenybės pokyčiai ar sumišimo būsenos. Bet koks neurologinis simptomas, kuris išlieka ar blogėja, reikalauja skubaus vertinimo. Jei jau gydomas dėl glioblastomos, kreipkitės, jei atsiranda naujų simptomų ar pablogėja esami - tai gali reikšti ligos progresavimą ar gydymo šalutinį poveikį.
