Astma
Astma yra lėtinė kvėpavimo takų liga, dėl kurios bronchai tampa jautresni, linkę užsitraukti ir gaminti daugiau gleivių. Dėl to žmogui gali kartotis dusulio, švokštimo, kosulio ar spaudimo krūtinėje epizodai. Tinkamai gydoma astma dažniausiai leidžia gyventi aktyviai, sportuoti, dirbti ir išvengti sunkių paūmėjimų.
Astma yra lėtinis bronchų uždegimas. Bronchai - tai kvėpavimo takai, kuriais oras keliauja į plaučius ir iš jų. Sergant astma, šių kvėpavimo takų gleivinė tampa uždegiminė, paburksta, o bronchų raumenys lengviau susitraukia. Taip susiaurėja oro kelias, todėl sunkiau įkvėpti ir ypač iškvėpti.
Astmai būdingas kintamumas: vieną dieną žmogus gali jaustis beveik sveikas, o kitą - patirti dusulį ar stiprų kosulį. Simptomus dažnai išprovokuoja alergenai, virusinės infekcijos, fizinis krūvis, šaltas oras, dūmai, stiprūs kvapai ar stresas. Svarbu suprasti, kad astma nėra tiesiog silpni plaučiai ar nervinis dusulys. Tai reali uždegiminė liga, kurią galima objektyviai nustatyti tyrimais ir veiksmingai kontroliuoti.
Negydoma arba blogai kontroliuojama astma gali riboti kasdienę veiklą, trikdyti miegą, mažinti fizinį pajėgumą ir didinti sunkių priepuolių riziką. Tačiau šiuolaikinis gydymas, ypač inhaliuojamieji vaistai nuo uždegimo, leidžia sumažinti bronchų jautrumą ir apsaugoti nuo paūmėjimų.
- Dusulys, kuris gali atsirasti staiga arba stiprėti palaipsniui.
- Švokštimas kvėpuojant, dažniausiai girdimas iškvepiant.
- Spaudimo, veržimo ar sunkumo jausmas krūtinėje.
- Sausas arba su nedideliu gleivių kiekiu kosulys, ypač naktį ar paryčiais.
- Ilgai užsitęsiantis kosulys po peršalimo ar virusinės infekcijos.
- Greitesnis nuovargis fizinio krūvio metu, poreikis sustoti atsikvėpti.
- Pabudimas dėl kosulio, dusulio ar švokštimo.
- Poreikis atsisėsti ar praverti langą, kad būtų lengviau kvėpuoti.
- Rytais jaučiamas krūtinės sunkumas ar kosulys.
- Prastesnė miego kokybė ir dienos mieguistumas dėl naktinių simptomų.
- Staiga stiprėjantis dusulys ir švokštimas.
- Dažnesnis greito poveikio inhaliatoriaus poreikis.
- Sunku kalbėti pilnais sakiniais dėl oro trūkumo.
- Melsvos lūpos ar pirštai, stiprus silpnumas, sumišimas.
- Simptomai nemažėja pavartojus paskirtų skubios pagalbos vaistų.
Astma atsiranda dėl paveldimo polinkio ir aplinkos veiksnių sąveikos. Vienos aiškios priežasties dažniausiai nėra. Kai kurių žmonių imuninė sistema jautriau reaguoja į įprastus dirgiklius, todėl kvėpavimo takuose palaikomas uždegimas.
Svarbūs rizikos veiksniai yra alerginės ligos: alerginis rinitas, atopinis dermatitas, alergija dulkių erkutėms, žiedadulkėms, pelėsiams ar gyvūnų pleiskanoms. Jei astma, šienligė ar egzema pasitaiko šeimoje, rizika susirgti taip pat didesnė.
Astmos išsivystymą ar paūmėjimus gali skatinti tabako dūmai, įskaitant pasyvų rūkymą, oro tarša, profesiniai dirgikliai, pavyzdžiui, miltai, medienos dulkės, cheminiai garai, valymo priemonės ar lateksas. Vaikystėje svarbūs veiksniai gali būti dažnos kvėpavimo takų infekcijos, neišnešiotumas, mažas gimimo svoris ir gyvenimas aplinkoje, kur daug alergenų ar dūmų.
Astmos simptomus gali išprovokuoti ir fizinis krūvis, ypač šaltame bei sausame ore. Kai kuriems žmonėms priepuolius sukelia nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, aspirinas ar ibuprofenas, taip pat beta adrenoblokatoriai. Gastroezofaginio refliukso liga, nutukimas, lėtinis sinusitas ir stiprus emocinis stresas gali apsunkinti astmos kontrolę.
Astmos diagnostika prasideda nuo išsamaus pokalbio. Gydytojas klausia, kada atsiranda dusulys, kosulys ar švokštimas, ar simptomai kartojasi naktį, ar juos sukelia fizinis krūvis, alergenai, šaltas oras, infekcijos, darbo aplinka. Taip pat svarbu išsiaiškinti šeimos ligų istoriją, rūkymą, vartojamus vaistus ir kitas alergines ligas.
Pagrindinis tyrimas yra spirometrija. Jos metu matuojama, kiek oro žmogus gali iškvėpti ir kaip greitai tai padaro. Dažnai atliekamas bronchus plečiančio vaisto mėginys: spirometrija kartojama po inhaliuojamojo vaisto, ir jei kvėpavimo rodikliai reikšmingai pagerėja, tai palaiko astmos diagnozę.
Kai spirometrija normali, bet simptomai būdingi, gali būti atliekamas bronchų provokacinis mėginys, pavyzdžiui, su metacholinu arba fiziniu krūviu. Kai kuriais atvejais naudinga matuoti didžiausią iškvėpimo srovės greitį namuose specialiu prietaisu - pikflometru. Tai padeda pamatyti, kaip kvėpavimas kinta per dieną ar po kontakto su dirgikliais.
Papildomai gali būti atliekami alergijos tyrimai: odos dūrio mėginiai arba specifinių IgE antikūnų kraujo tyrimai. Kraujo tyrimas gali parodyti eozinofilų kiekį, o iškvepiamo azoto monoksido tyrimas padeda įvertinti alerginio tipo bronchų uždegimą. Krūtinės ląstos rentgenograma ar kompiuterinė tomografija paprastai nėra būtinos kiekvienam pacientui, bet gali būti skiriamos, jei reikia atmesti kitas ligas, pavyzdžiui, plaučių uždegimą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, svetimkūnį ar širdies ligas.
Astmos gydymo tikslas - ne tik palengvinti simptomus, bet ir slopinti kvėpavimo takų uždegimą, kad priepuoliai kartotųsi kuo rečiau. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomų dažnį, paūmėjimų istoriją, plaučių funkciją, amžių, gretutines ligas ir paciento gyvenimo būdą.
Pagrindiniai vaistai yra inhaliuojamieji kortikosteroidai. Jie mažina bronchų uždegimą ir yra svarbiausia ilgalaikės kontrolės priemonė. Priklausomai nuo astmos sunkumo, jie gali būti derinami su ilgai veikiančiais bronchus plečiančiais vaistais. Kai kuriems pacientams skiriami leukotrienų receptorių antagonistai, ypač jei kartu yra alerginis rinitas ar fizinio krūvio sukelti simptomai.
Greitam simptomų palengvinimui naudojami bronchus plečiantys inhaliatoriai. Šiuolaikinėse gydymo schemose kai kuriems pacientams vietoje vien tik greito poveikio vaisto gali būti skiriamas inhaliatoriaus derinys su uždegimą slopinančiu komponentu. Svarbu vartoti vaistus taip, kaip nurodė gydytojas, net jei savijauta pagerėja. Staigus kontrolinių vaistų nutraukimas dažnai lemia paūmėjimus.
Labai svarbi teisinga inhaliatoriaus technika. Net geriausias vaistas neveiks tinkamai, jei nepasieks bronchų. Gydytojas, slaugytojas ar vaistininkas turėtų parodyti, kaip naudoti konkretų inhaliatorių, o techniką verta reguliariai patikrinti. Vaikams ar vyresniems žmonėms dažnai padeda tarpinė kamera.
Nemedikamentinės priemonės taip pat reikšmingos: nerūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo, mažinti kontaktą su žinomais alergenais, gydyti alerginį rinitą ir refliuksą, palaikyti sveiką kūno svorį, reguliariai judėti pagal galimybes. Fizinio aktyvumo vengti nereikia - gerai kontroliuojama astma dažniausiai leidžia sportuoti. Svarbu turėti rašytinį astmos veiksmų planą, kuriame nurodyta, ką daryti pablogėjus savijautai ir kada kreiptis pagalbos.
Sunkios astmos atvejais, kai įprastas gydymas nepakankamas, gali būti taikomi biologiniai vaistai, nukreipti į konkrečius uždegimo mechanizmus. Tokį gydymą skiria specialistai, įvertinę astmos tipą, kraujo tyrimus, paūmėjimų dažnį ir ankstesnio gydymo veiksmingumą.
Į gydytoją verta kreiptis, jei kartojasi kosulys, švokštimas, dusulys ar spaudimas krūtinėje, ypač naktį, paryčiais, po fizinio krūvio, peršalimo ar kontakto su alergenais. Taip pat būtina pasitarti, jei greito poveikio inhaliatoriaus reikia dažniau nei įprasta, simptomai riboja darbą, mokslą, miegą ar sportą, arba jei po infekcijų kosulys užsitęsia kelias savaites.
Skubi medicinos pagalba reikalinga, jei dusulys stiprus, žmogui sunku kalbėti, lūpos ar pirštai mėlsta, atsiranda didelis silpnumas, mieguistumas ar sumišimas. Pavojingas ženklas yra ir tai, kad paskirti skubios pagalbos vaistai neveikia arba poveikis trunka labai trumpai. Tokiais atvejais nereikėtų laukti kitos dienos ar bandyti iškęsti namuose.
Jei astma jau diagnozuota, kontrolinė apžiūra reikalinga reguliariai, net kai jaučiatės gerai. Gydytojas įvertins simptomų kontrolę, inhaliatoriaus techniką, plaučių funkciją, paūmėjimų riziką ir prireikus pakoreguos gydymą. Gerai prižiūrima astma dažniausiai tampa valdoma liga, o ne kasdienį gyvenimą ribojančia našta.
