Bronchų reaktyvumo tyrimai

Bronchų reaktyvumo tyrimai - tai kvėpavimo funkcijos vertinimo metodai, padedantys nustatyti, ar bronchai pernelyg jautriai reaguoja į įvairius dirgiklius. Šie tyrimai dažnai naudojami astmos diagnozei patvirtinti arba atmesti.

Funkcija
  • Įvertina bronchų gebėjimą plėstis ir susitraukti
  • Padeda atskirti astmą nuo kitų lėtinių plaučių ligų
Kilmė
  • Plačiai naudojami pulmonologijoje ir alergologijoje
  • Standartizuoti pagal tarptautines kvėpavimo funkcijos tyrimų gaires
Procedūra
  • Pacientas kvėpuoja į spirometrą, kad būtų išmatuotas pradinis kvėpavimo funkcijos lygis
  • Vėliau įkvepiama vis didesnių metacholino koncentracijų, stebint tokius rodiklius kaip FEV1
  • Rezultatai parodo, kokia koncentracija sukelia kvėpavimo takų susiaurėjimą
  • Tyrimas baigiamas, kai kritus plaučių funkcijai arba suvartojus didžiausią dozę
Teigiamas rezultatas (padidėjęs jautrumas)
  • Patvirtina bronchų hiperreaktyvumą
  • Gali rodyti astmą arba ankstyvą obstrukcinę plaučių ligą
  • Dažniausiai pasireiškia kaip FEV1 sumažėjimas 20 % įkvėpus tam tikros metacholino dozės
Neigiamas rezultatas
  • Nurodo, kad bronchų reaktyvumas yra normalus
  • Padeda atmesti astmos diagnozę
Specialistai
  • Pulmonologai - esant įtariamai astmai, kosuliui ar dusuliui neaiškios kilmės
  • Alergologai - vertinant kontaktą su alergenais arba profesinę astmą
Pacientų grupės
  • Suaugusieji su pasikartojančiais epizodiniais kvėpavimo sutrikimais
  • Vaikai, kuriems įtariama astma, ypač esant tipiniams simptomams naktį ar po fizinio krūvio

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja