Nepraeinantis kosulys
Nepraeinantis kosulys - tai kosulys, trunkantis ilgiau nei 8 savaites suaugusiesiems arba ilgiau nei 4 savaites vaikams. Jis gali būti sausas arba šlapias, o dažnai signalizuoja apie lėtinį kvėpavimo takų, širdies ar kitų organų sutrikimą.
Nepraeinantis kosulys (lot. tussis chronica) yra ne savarankiška liga, o simptomas, rodantis, kad organizme vyksta nuolatinis dirginimo, uždegimo ar obstrukcijos procesas. Fiziologiškai kosulys yra apsauginis refleksas, padedantis išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių, svetimkūnių ar dirgiklių. Kai kosulys trunka mėnesius, tai reiškia, kad dirgiklis nėra pašalintas arba kad pats refleksas tapo pernelyg jautrus. Dažniausiai tai susiję su kvėpavimo takų gleivinės uždegimu, bronchų spazmais arba nuolatine aspiracija. Taip pat ilgalaikis kosulys gali plėtoti krūtinės ląstos raumenų nuovargį, sutrikdyti miegą ir bendrą gyvenimo kokybę.
- Rūkymas ar antrinis rūkymas - cigarečių dūmai nuolat dirgina kvėpavimo takus.
- Alergijos - dulkės, žiedadulkės, pelėsiai, gyvūnų pleiskanos sukelia lėtinį nosies ir bronchų uždegimą.
- Sausas oras arba cheminių medžiagų (dažų, valymo priemonių) įkvėpimas.
- Kai kurių vaistų šalutinis poveikis (pvz., AKF inhibitoriai kraujospūdžiui mažinti).
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) - dažniausiai susijusi su rūkymu, progressuojantis dusulys ir kosulys.
- Astma - ypač kosulio variantas, kai nėra tipinio švokštimo.
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) - rūgštis dirgina gerklas ir sukelia lėtinį kosulį.
- Plaučių fibrozė ar intersticinės plaučių ligos - randėjimas, dėl kurio kosulys tampa nuolatinis.
- Širdies nepakankamumas - skysčių kaupimasis plaučiuose sukelia šlapią kosulį, ypač gulint.
- Plaučių vėžys - ypač jei kosulys keičia pobūdį, atsiranda kraujingų skreplių.
Jei nepraeinantis kosulys nėra lydimas pavojingų simptomų, prieš apsilankant pas gydytoją galima išbandyti šias priemones: gerti daug skysčių (šilta arbata, vanduo su medumi) - tai skystina gleives; drėkinti patalpų orą, ypač šildymo sezono metu; vengti rūkymo ir stiprių kvapų; naudoti fiziologinį tirpalą nosies plovimui, jei kartu yra slogos požymių; miegoti pakėlus galvūgalį, ypač jei kosulys stiprėja gulint; esant sausam kosuliui, galima čiulpti saldymedžio ar šalpusnio pastiles - jos ramina gerklę. Nerekomenduojama savavališkai vartoti kosulį slopinančių vaistų (kodeino, dekstrometorfano) be gydytojo paskyrimo, nes jie gali užmaskuoti rimtą ligą. Taip pat verta vesti simptomų dienoraštį - kada kosulys stiprėja (ryte, naktį, po valgio, po fizinio krūvio) - tai padės gydytojui nustatyti priežastį.
- Kosulys kartu su dusuliu, kuris nepalengvėja ramybėje.
- Kraujingi skrepliai (ryškiai raudoni arba rudi).
- Staiga užkimęs balsas arba visiškas balso netekimas kartu su kosuliu.
- Sąmonės sutrikimas, alpimas arba stiprus galvos svaigimas kosulio priepuolio metu.
- Krūtinės skausmas, spaudimas arba skausmas, plintantis į petį, ranką ar žandikaulį.
- Kosulys trunka ilgiau nei 3 savaites ir stiprėja.
- Karščiavimas (≥38°C) trunka ilgiau nei 3 dienas.
- Neaiškus svorio kritimas, naktinis prakaitavimas.
- Stiprus silpnumas, nuovargis, kurio anksčiau nebuvo.
- Kosulys atsirado pradėjus vartoti naują vaistą (ypač nuo kraujospūdžio).
