Autofluorescencinė bronchoskopija

Autofluorescencinė bronchoskopija - tai modernus endoskopinis tyrimas, leidžiantis vizualizuoti kvėpavimo takų gleivinę naudojant natūralią audinių autofluorescenciją. Šis metodas padeda nustatyti ikivėžinius ir vėžinius pakitimus, kurie įprastinės bronchoskopijos metu gali būti nematomi.

Veikimo principas
  • Tyrimas naudoja mėlyną šviesą, kuri sužadina audinių natūralias fluorescencines medžiagas.
  • Sveiki audiniai šviečia žalsvai, o pakitę - tamsiai raudonai arba violetiškai.
Paskirtis
  • Ankstyvas plaučių vėžio ir priešvėžinių būklių nustatymas.
  • Tiksli biopsijos vietos parinkimas esant įtartiniems pakitimams.
Procedūra
  • Prieš tyrimą atliekama vietinė anestezija, kartais taikoma sedacija.
  • Plonas lankstus bronchoskopas įvedamas per burną arba nosį į trachėją ir bronchus.
  • Gydytojas apžiūri kvėpavimo takus baltos šviesos režimu, o vėliau perjungia į autofluorescencinį režimą.
  • Nustačius įtartinas vietas, atliekama biopsija arba šepetėlinė citologija.
  • Tyrimas trunka nuo 20 iki 40 minučių.
Pasiruošimas
  • Prieš tyrimą 4-6 valandas nevalgyti ir negerti.
  • Informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus (ypač kraują skystinančius).
  • Po tyrimo rekomenduojama valandą nestipriai kosėti ir nevairuoti, jei buvo taikyta sedacija.
Autofluorescencijos pokyčiai
  • Tamsiai raudonos arba violetinės sritys rodo pakitusią gleivinę - displaziją, karcinomą in situ arba invazinį vėžį.
  • Ryškiai žalsva spalva būdinga sveikam audiniui, uždegimui arba fibrozei.
Dažniausi radiniai
  • Squamous cell carcinoma (plokščialąstelinė karcinoma) ankstyvoje stadijoje.
  • Gleivinės intraepitelinė neoplazija (DIN).
  • Lėtinis bronchitas su metaplazija.
Pagrindinės indikacijos
  • Įtariamas plaučių vėžys (ypač kai įprastinė bronchoskopija neaiški).
  • Stebėjimas po plaučių vėžio gydymo (recidyvo diagnostika).
  • Pacientai su didele rizika (rūkaliai, profesiniai pavojai, paveldimumas).
Gydytojai specialistai
  • Pulmonologas (krūtinės ligų specialistas)
  • Torakalinis chirurgas

Ką gali parodyti šis tyrimas?

Žemiau pateiktos ligos, kurias padeda nustatyti ar stebėti šis tyrimas. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų tyrimo rezultatas būna pakitęs.

Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.

Diskusija

Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!