MIP maksimalus įkvėpimo slėgis
MIP (maksimalus įkvėpimo slėgis) yra kvėpavimo funkcijos tyrimas, kuriuo įvertinama diafragmos ir kitų įkvėpimo raumenų jėga. Šis rodiklis padeda diagnozuoti kvėpavimo raumenų silpnumą, stebėti lėtinių plaučių ligų progresą ir numatyti atjunkymo nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos galimybes.
Funkcija
- Matuoja maksimalų neigiamą slėgį, kurį pacientas gali sukurti įkvėpdamas per užkimštus kvėpavimo takus.
- Atspindi diafragmos, tarpšonkaulinių ir pagalbinių įkvėpimo raumenų jėgą.
- Klinikinėje praktikoje naudojamas vertinant kvėpavimo raumenų funkciją sergant neuromuskulinėmis ligomis, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ir prieš atjungiant nuo ventiliatoriaus.
Kilmė
- MIP matuojamas specialiu manometru arba spirometru su okliuziniu vožtuvu.
- Įkvėpimo slėgis registruojamas po maksimalaus iškvėpimo, paprastai nuo liekamojo plaučių tūrio lygio.
- Vertė išreiškiama cmH2O arba kPa vienetais.
Procedūra
- Pacientas sėdi patogiai, užspaudžiama nosis ir įdedamas kandiklis.
- Iš pradžių reikia atlikti maksimalų iškvėpimą, tada trumpam užkimšti kvėpavimo takus (pvz., uždaromu vožtuvu) ir kiek įmanoma stipriau įkvėpti.
- Slėgis matuojamas kelias sekundes, tyrimas kartojamas 3-5 kartus, registruojamas geriausias rezultatas.
- Tyrimas neskausmingas, trunka apie 10-15 minučių.
Pasiruošimas
- Prieš tyrimą 1 valandą nerūkyti ir nevartoti kofeino.
- Jei pacientas vartoja bronchus plečiančius vaistus, jų vartojimo režimo keisti nereikia, bet informuoti gydytoją.
- Nerekomenduojama valgyti sunkaus maisto likus 2 valandoms iki tyrimo.
Priežastys
- MIP padidėjimas dažniausiai nėra patologija - jis rodo stiprius kvėpavimo raumenis.
- Gali pasireikšti sportininkams, ypač plaukikams, irkluotojams ar pučiamųjų instrumentų muzikantams.
- Kartais MIP padidėja dėl kompensacinių mechanizmų, pvz., sergant plaučių fibroze, tačiau tai nėra tipiškas rodiklis.
Dažniausios priežastys
- Neuromuskulinės ligos: myasthenia gravis, Guillain-Barré sindromas, amiotrofinė laterosklerozė (ALS).
- Diafragmos paralyžius (vienpusis ar abipusis), dažnai po chirurginių intervencijų ar traumų.
- Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) pažengusios stadijos - dėl diafragmos plokštėjimo ir raumenų nuovargio.
- Medikamentų šalutinis poveikis (pvz., aminoglikozidai, kortikosteroidai gali sukelti miopatiją).
- Metaboliniai sutrikimai: hipokalemija, hipermagnezemija, inkstų nepakankamumas.
Pagrindinės indikacijos
- Įtariant kvėpavimo raumenų silpnumą sergant neuromuskulinėmis ligomis.
- Vertinant pacientus intensyviosios terapijos skyriuje prieš atjungimą nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos.
- Stebint LOPL, plaučių fibrozės ar krūtinės ląstos deformacijų eigą.
- Prieš dideles krūtinės ląstos operacijas rizikos įvertinimui.
- Gydytojai, dažniausiai skiriantys tyrimą: pulmonologas, neurologas, intensyvistas.
| Bendra | MIP normos priklauso nuo lyties, amžiaus ir ūgio. Standartinė norma suaugusiam vyrui - ≥80 cmH2O, moteriai - ≥60 cmH2O. Vertės mažesnės nei 50 cmH2O vyrams ir 40 cmH2O moterims rodo reikšmingą kvėpavimo raumenų silpnumą. |
|---|---|
| Vyrams | Vyrų MIP normali riba dažniausiai: ≥80 cmH2O. Vidutinės vertės: 80-120 cmH2O. |
| Moterims | Moterų MIP normali riba dažniausiai: ≥60 cmH2O. Vidutinės vertės: 60-90 cmH2O. |
