Mezotelioma
Mezotelioma - reta, tačiau agresyvi piktybinė liga, pažeidžianti serozines dangas, dažniausiai pleuros arba pilvaplėvės. Ši onkologinė būklė dažniausiai siejama su asbesto poveikiu, o simptomai gali pasireikšti praėjus net keliems dešimtmečiams po kontakto. Ankstyva diagnostika išlieka sudėtinga, todėl svarbu žinoti rizikos veiksnius ir įspėjamuosius požymius.
Mezotelioma yra piktybinis navikas, kylantis iš mezotelio ląstelių, kurios iškloja krūtinės ląstos ertmę (pleura), pilvo ertmę (peritoneum) arba, rečiau, širdies dangalą (perikardą). Dažniausiai (apie 80 % atvejų) pasitaiko pleuros mezotelioma. Liga išsivysto lėtai, ilgai gali nesukelti jokių nusiskundimų, tačiau progresavusi sukelia skausmingą skysčių kaupimąsi (pleuros efuziją), dusulį ir sunkų bendrą organizmo išsekimą. Mezotelioma pažeidžia ne tik serozines dangas, bet gali plisti į aplinkinius audinius ir tolimus organus.
- Nuolatinis, progresuojantis dusulys
- Sausas kosulys, nepalengvėjantis nuo vaistų
- Skausmas krūtinėje arba pilve, dažnai aštrus
- Svorio kritimas be aiškios priežasties
- Stiprus nuovargis ir silpnumas
- Karščiavimas arba naktinis prakaitavimas
- Pilvo pūtimas, pykinimas dėl ascito (skysčio kaupimosi)
- Skausmas šonkauliuose ir po mentimi
Pagrindinė mezoteliomos priežastis yra asbesto plaušelių įkvėpimas arba praryjimas. Asbestas buvo plačiai naudotas statyboje, laivų gamyboje ir pramonėje iki pat griežtų ribojimų. Rizikos grupėms priklauso asbesto kasybos, perdirbimo, statybos ir remonto darbuotojai. Liga gali pasireikšti net ir po trumpalaikio kontakto, o latentinis laikotarpis trunka 20-60 metų. Rečiau mezotelioma siejama su radiacija, erionitu (mineralinis pluoštas) ar genetiniais veiksniais. Rūkymas žymiai padidina plaučių vėžio riziką, tačiau tiesiogiai mezoteliomos nesukelia.
Diagnostikos pradžioje gydytojas atlieka išsamų tyrimą: krūtinės ląstos rentgenogramą ir kompiuterinę tomografiją (KT), kurios padeda įvertinti pleuros pakitimus bei skysčio kiekį. Siekiant patvirtinti diagnozę, būtina atlikti invazinius tyrimus: toracentezę (pleuros skysčio punkciją) su citologiniu tyrimu arba torakoskopiją su biopsija. Histologinis naviko audinio ištyrimas leidžia atskirti mezoteliomą nuo kitų plaučių ar pleuros ligų. Papildomai gali būti atliekama magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir pozitronų emisijos tomografija (PET), siekiant nustatyti ligos išplitimą.
Mezoteliomos gydymo taktika priklauso nuo ligos stadijos, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Ankstyvose stadijose taikomas radikalus chirurginis gydymas (pleurektomija arba ekstrapleurinė pneumonektomija) kartu su chemoterapija ir spinduline terapija. Dažniausiai vartojami chemoterapiniai vaistai: pemetreksedas ir cisplatina arba karboplatina. Pastaraisiais metais taikoma imunoterapija, ypač pacientams, kuriems neveiksminga chemoterapija. Deja, daugeliu atvejų liga diagnozuojama vėlyvoje stadijoje, todėl gydymas yra paliatyvus - siekiama sumažinti skausmą, palengvinti kvėpavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Nedelsiant reikėtų kreiptis medicininės pagalbos, jei atsiranda nuolatinis dusulys, krūtinės ar pilvo skausmas, nepraeinantis kosulys, ypač turint asbesto poveikio rizikos istoriją. Įspėjamieji signalai taip pat yra nepaaiškinamas svorio kritimas, užsitęsęs karščiavimas ar pastebimas pilvo apimties didėjimas. Kuo anksčiau nustatoma mezotelioma, tuo didesnė galimybė taikyti aktyvų gydymą ir pailginti išgyvenamumą.
