Pleuros skysčio gliukozė
Pleuros skysčio gliukozės tyrimas padeda įvertinti pleuros ertmėje susikaupusio skysčio pobūdį. Šis rodiklis ypač svarbus atskiriant transudatą nuo eksudato bei diagnozuojant infekcines ar piktybines ligas.
Funkcija
- Gliukozės koncentracija pleuros skystyje paprastai atitinka jos kiekį kraujo serume.
- Žema gliukozė rodo intensyvų vietinį metabolizmą (bakterijų, navikinių ląstelių) arba sumažėjusį pernašą.
Kilmė
- Pleuros skystis susidaro iš kraujo plazmos, todėl gliukozės kiekis priklauso nuo sisteminės gliukozės homeostazės.
Procedūra
- Mėginys imamas atliekant pleuros punkciją (torakocentezę) - specialia adata peršviečiama krūtinės siena.
- Skystis surenkamas į sterilius mėgintuvėlius ir nedelsiant siunčiamas į laboratoriją gliukozės tyrimui.
Sisteminės priežastys
- Hiperglikemija (cukrinis diabetas) - didelė gliukozė kraujyje atsispindi pleuros skystyje.
- Stresinės būklės (dideli gliukokortikoidų kiekiai).
Dažniausios priežastys
- Bakterinė pneumonija su parapneumoniniu efuzija (gliukozė < 1.1 mmol/l rodo empiemą).
- Piktybiniai navikai (pleuros mezotelioma, plaučių vėžio metastazės).
- Tuberkuliozinis pleuritas.
- Reumatoidinis pleuritas.
Klinikinės situacijos
- Pleuros efuzija, kurios etiologija neaiški - būtina atskirti transudatą nuo eksudato.
- Įtarus infekcinę ligą (empyemą, tuberkuliozę) ar piktybinį procesą.
- Rekomenduoja gydytojai pulmonologai, kardiologai ar onkologai.
| Bendra | 1.8 - 5.5 mmol/l |
|---|---|
| Vyrams | 1.8 - 5.5 mmol/l |
| Moterims | 1.8 - 5.5 mmol/l |
