Plaučių uždegimas
Plaučių uždegimas yra infekcinė plaučių liga, kai uždegimas apima plaučių audinį ir oro maišelius, todėl tampa sunkiau kvėpuoti ir organizmui gali pritrūkti deguonies. Liga gali būti lengva, bet kai kuriems žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, kūdikiams ar sergantiems lėtinėmis ligomis, ji gali greitai tapti pavojinga. Laiku atpažinus simptomus ir pradėjus tinkamą gydymą, dauguma žmonių visiškai pasveiksta.
Plaučių uždegimas - tai būklė, kai infekcija sukelia uždegimą plaučiuose. Dažniausiai pažeidžiamos alveolės - smulkūs oro maišeliai, kuriuose vyksta deguonies patekimas į kraują ir anglies dioksido pašalinimas. Uždegimo metu alveolės prisipildo skysčio, gleivių, pūlingo sekreto ar uždegiminių ląstelių, todėl kvėpavimas tampa sunkesnis, atsiranda kosulys, karščiavimas, dusulys ir silpnumas. Plaučių uždegimas gali apimti vieną plaučio dalį, visą skiltį arba išplisti abiejuose plaučiuose. Ligos eiga labai priklauso nuo sukėlėjo, žmogaus amžiaus, imuninės sistemos būklės ir gretutinių ligų. Kai infekcija ribota ir organizmas gerai kovoja, simptomai gali būti vidutinio sunkumo. Tačiau kai uždegimas plinta, deguonies kiekis kraujyje gali mažėti, širdžiai ir kitiems organams tenka didesnis krūvis. Dėl to Plaučių uždegimas kartais reikalauja gydymo ligoninėje, deguonies terapijos ar intensyvesnės priežiūros.
- Kosulys, kuris gali būti sausas arba su skrepliais.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas.
- Dusulys arba jausmas, kad trūksta oro.
- Krūtinės skausmas, ypač giliai įkvepiant ar kosint.
- Bendras silpnumas, nuovargis, sumažėjęs apetitas.
- Padažnėjęs kvėpavimas ar širdies plakimas.
- Karščiavimas, vangumas, dirglumas.
- Greitas kvėpavimas, šnervių plėtimas kvėpuojant.
- Atsisakymas valgyti ar gerti.
- Kosulys, švokštimas, pilvo įtraukimas kvėpuojant.
- Melsvos lūpos ar odos atspalvis - tai skubios pagalbos ženklas.
- Plaučių uždegimas gali pasireikšti be aukštos temperatūros.
- Gali atsirasti sumišimas, mieguistumas, staigus silpnumas.
- Dažnai pablogėja lėtinės ligos, pavyzdžiui, širdies nepakankamumas ar diabetas.
- Dusulys ir apetito sumažėjimas gali būti ryškesni nei kosulys.
Plaučių uždegimas dažniausiai išsivysto, kai į kvėpavimo takus patenka bakterijos, virusai ar rečiau grybeliai. Sveikas organizmas paprastai turi apsaugos mechanizmų: nosies gleivinė, kosulio refleksas, imuninės ląstelės ir kvėpavimo takų blakstienėlės padeda pašalinti mikroorganizmus. Tačiau nusilpus imuninei apsaugai arba patekus didesniam sukėlėjų kiekiui, infekcija gali pasiekti plaučių audinį. Dažni sukėlėjai yra bakterijos, ypač tam tikri streptokokai, taip pat kvėpavimo takų virusai. Plaučių uždegimas gali prasidėti po gripo, COVID-19 ar kitos virusinės infekcijos, kai kvėpavimo takų gleivinė tampa pažeidžiamesnė. Riziką didina vyresnis amžius, kūdikystė, rūkymas, lėtinės plaučių ligos, astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos, diabetas, inkstų nepakankamumas, imunitetą slopinantys vaistai, onkologinės ligos ir nepakankama mityba. Svarbus rizikos veiksnys yra aspiracija - kai maistas, skrandžio turinys ar seilės patenka į kvėpavimo takus. Taip gali nutikti po insulto, esant rijimo sutrikimams, apsvaigus nuo alkoholio ar kai žmogus yra labai nusilpęs.
Plaučių uždegimas nustatomas įvertinus simptomus, apžiūros duomenis ir tyrimų rezultatus. Gydytojas klausia, kiek laiko trunka kosulys, ar yra karščiavimas, dusulys, krūtinės skausmas, kokios spalvos skrepliai, ar žmogus serga lėtinėmis ligomis, ar neseniai sirgo virusine infekcija. Apžiūros metu vertinamas kvėpavimo dažnis, pulsas, temperatūra, kraujospūdis, deguonies įsotinimas kraujyje pulsoksimetru. Klausantis plaučių stetoskopu gali būti girdimi karkalai, susilpnėjęs kvėpavimas ar kiti uždegimui būdingi garsai. Dažnai atliekamas kraujo tyrimas, kuriame vertinami uždegimo rodikliai, leukocitų skaičius, C reaktyvusis baltymas, kartais prokalcitoninas. Jei žmogus sunkiai serga, gali būti tiriamos kraujo dujos, inkstų ir kepenų funkcija, elektrolitai. Krūtinės ląstos rentgenograma padeda pamatyti uždegiminius pakitimus plaučiuose. Kai vaizdas neaiškus, liga sunki arba įtariamos komplikacijos, gali būti atliekama kompiuterinė tomografija. Kartais tiriami skrepliai, atliekami virusų testai, kraujo pasėliai. Šie tyrimai padeda tiksliau nustatyti sukėlėją ir parinkti gydymą, ypač ligoninėje gydomiems pacientams.
Plaučių uždegimas gydomas atsižvelgiant į ligos sunkumą, tikėtiną sukėlėją, amžių ir gretutines ligas. Jei įtariama bakterinė infekcija, skiriami antibiotikai. Labai svarbu juos vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, ir nenutraukti savavališkai, net jei savijauta pagerėja po kelių dienų. Virusinės kilmės Plaučių uždegimas antibiotikais negydomas, nebent prisideda bakterinė infekcija. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, ypač jei liga susijusi su gripu ar kitomis specifinėmis virusinėmis infekcijomis. Simptomams palengvinti gali būti vartojami karščiavimą ir skausmą mažinantys vaistai, rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, ilsėtis, vengti rūkymo ir alkoholio. Kosulio slopinantys vaistai tinka ne visada, nes kosulys padeda pašalinti sekretą, todėl dėl jų verta pasitarti su gydytoju. Jei trūksta deguonies, taikoma deguonies terapija. Sunkesniais atvejais reikalingas gydymas ligoninėje, intraveniniai vaistai, skysčių korekcija, kvėpavimo palaikymas. Po ūmios ligos gali prireikti laipsniško fizinio aktyvumo grąžinimo, kvėpavimo pratimų, lėtinių ligų kontrolės. Profilaktikai svarbios vakcinos nuo gripo, COVID-19 ir kai kurių bakterinių sukėlėjų, taip pat rankų higiena, rūkymo atsisakymas ir lėtinių ligų gydymas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kosulys, karščiavimas ir silpnumas nepraeina kelias dienas, jei atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, gausūs ar pūlingi skrepliai, jei po laikino pagerėjimo savijauta vėl pablogėja. Skubi medicinos pagalba būtina, kai sunku kvėpuoti ramybės būsenoje, lūpos ar veidas pamėlsta, žmogus tampa sumišęs, labai mieguistas, alpsta, jaučia stiprų krūtinės skausmą, kraujuoja kosint arba deguonies įsotinimas yra mažas, jei jis matuojamas namuose. Nedelskite, jei serga kūdikis, senyvas žmogus, nėščioji, žmogus po organų transplantacijos, gydomas chemoterapija ar vartojantis imunitetą slopinančius vaistus. Taip pat svarbu kreiptis anksčiau, jei yra širdies, plaučių, inkstų ligų ar diabetas. Plaučių uždegimas gali progresuoti greitai, todėl geriau pasitikrinti per anksti nei laukti, kol būklė taps sunki.
