Kapnografija

Kapnografija - tai neinvazinis kvėpavimo funkcijos tyrimas, leidžiantis nuolat stebėti anglies dioksido (CO₂) koncentraciją iškvepiamame ore. Tyrimas atliekamas naudojant specialų jutiklį, kuris fiksuoja CO₂ kiekį kiekvieno iškvėpimo metu. Kapnografija plačiai taikoma anesteziologijoje, reanimatologijoje ir skubiosios medicinos praktikoje.

Funkcija
  • Matuoja anglies dioksido koncentraciją iškvepiamame ore
  • Padeda vertinti kvėpavimo efektyvumą
  • Leidžia anksti nustatyti kvėpavimo nepakankamumą
Kilmė
  • Kapnografija remiasi infraraudonųjų spindulių absorbcijos principu
  • Pirmą kartą panaudota 1940-aisiais
Procedūra
  • Pacientui ant veido uždedama kaukė arba nosies kanulė
  • Prijungiamas kapnografo jutiklis, kuris fiksuoja CO₂ kiekį kvėpavimo ciklo metu
  • Registruojama kapnograma - grafinis CO₂ koncentracijos pokyčių vaizdas
  • Tyrimas trunka keletą minučių; specialaus pasiruošimo nereikia
Priežastys
  • Kvėpavimo slopinimas (vaistai, centrinės nervų sistemos depresija)
  • Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
  • Padidėjusi anglies dioksido gamyba (karščiavimas, skydliaukės ligos)
  • Nepakankama plaučių ventiliacija (hipoventiliacija)
Priežastys
  • Hiperventiliacija (nerimas, skausmas, tachipnėja)
  • Plaučių arterijos embolija
  • Šokas ar sunki hipotenzija
  • Klaidingas jutiklio padėjimas (pavyzdžiui, gerklėje)
Indikacijos
  • Stebint kvėpavimo funkciją anestezijos metu (anesteziologas)
  • Vertinant endotrachėjinės intubacijos padėtį
  • Diagnozuojant kvėpavimo nepakankamumą (pulmonologas)
  • Skubiosios medicinos pagalbos metu (reanimatologas)
Bendra Sveiko suaugusio žmogaus iškvepiamo oro anglies dioksido koncentracija (ETCO₂) ramybės būsenoje paprastai yra 35-45 mmHg (4,7-6,0 kPa).
Vyrams 35-45 mmHg (4,7-6,0 kPa)
Moterims 35-45 mmHg (4,7-6,0 kPa)

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja