Pleuros efuzija
Pleuros efuzija - tai skysčio susikaupimas pleuros ertmėje, ploname tarpe tarp plaučius dengiančios ir krūtinės sieną išklojančios pleuros. Nedidelis skysčio kiekis gali nesukelti jokių pojūčių, tačiau didėjanti efuzija gali spausti plautį, apsunkinti kvėpavimą ir būti svarbus kitos ligos požymis. Svarbiausia ne tik pašalinti skystį, bet ir nustatyti, kodėl jis susikaupė.
Pleuros efuzija reiškia, kad pleuros ertmėje susikaupia daugiau skysčio, nei turėtų būti įprastai. Normaliai tarp dviejų pleuros lapelių yra labai plonas skysčio sluoksnis, kuris leidžia plaučiams sklandžiai judėti kvėpuojant. Kai skysčio gamyba padidėja arba jo pasisavinimas sutrinka, skystis ima kauptis.
Pleuros efuzija pati savaime dažnai nėra atskira liga - tai požymis, kad organizme vyksta kitas procesas. Skystis gali kauptis dėl širdies, plaučių, kepenų, inkstų ligų, infekcijų, uždegimo, traumų ar navikinių ligų. Kartais efuzija nustatoma atsitiktinai atliekant krūtinės ląstos rentgenogramą ar ultragarsinį tyrimą.
Pagal susidarymo mechanizmą pleuros efuzija dažnai skirstoma į transudatą ir eksudatą. Transudatas paprastai susidaro dėl pakitusio slėgio kraujagyslėse, pavyzdžiui, sergant širdies nepakankamumu ar kepenų ciroze. Eksudatas dažniau susijęs su uždegimu, infekcija, plaučių embolija, vėžiu ar autoimuninėmis ligomis. Šis skirtumas padeda gydytojui pasirinkti tinkamus tyrimus ir gydymo kryptį.
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu arba gulint.
- Spaudimo, sunkumo ar pilnumo jausmas krūtinėje.
- Sausas kosulys, kuris gali stiprėti keičiant kūno padėtį.
- Krūtinės skausmas, dažniau aštrus ir sustiprėjantis giliai įkvepiant, jei yra pleuros uždegimas.
- Greitesnis kvėpavimas arba jausmas, kad trūksta oro.
- Karščiavimas, šaltkrėtis ir bendras silpnumas gali rodyti infekciją, pavyzdžiui, plaučių uždegimą.
- Kojų tinimas, nuovargis ir dusulys gulint būdingi širdies nepakankamumui.
- Svorio kritimas, naktinis prakaitavimas ar užsitęsęs apetito sumažėjimas gali kelti įtarimą dėl navikinės ar lėtinės infekcinės ligos.
- Staigus dusulys ir krūtinės skausmas gali būti susiję su plaučių embolija.
- Pilvo padidėjimas, gelta ar skysčių kaupimasis gali pasireikšti sergant kepenų ligomis.
- Maža Pleuros efuzija gali nesukelti simptomų.
- Vyresni žmonės ar pacientai, kurių fizinis aktyvumas ribotas, dusulį gali pastebėti tik efuzijai padidėjus.
- Simptomai kartais painiojami su astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, nerimu ar bendru nuovargiu.
Pleuros efuzija gali atsirasti dėl daugelio skirtingų priežasčių. Viena dažniausių yra širdies nepakankamumas - kai širdis nepajėgia veiksmingai pumpuoti kraujo, padidėja spaudimas kraujagyslėse ir skystis gali persisunkti į pleuros ertmę. Tokia efuzija dažnai būna abipusė.
Kita dažna priežastis - plaučių infekcija. Sergant pneumonija, pleura gali sudirgti, o pleuros ertmėje kauptis uždegiminis skystis. Jei skystis užsikrečia ir susidaro pūlių, būklė vadinama pleuros empiema - tai rimta komplikacija, reikalaujanti aktyvaus gydymo.
Pleuros efuzija taip pat gali pasireikšti sergant vėžiu, ypač plaučių, krūties, kiaušidžių navikais ar limfoma. Tokiu atveju skystis gali kauptis dėl pleuros pažeidimo, limfos nutekėjimo sutrikimo arba naviko išplitimo. Plaučių embolija, kai kraujo krešulys užkemša plaučių kraujagyslę, taip pat gali sukelti pleuros skysčio kaupimąsi.
Riziką didina lėtinės širdies, kepenų ir inkstų ligos, rūkymas, onkologinės ligos, neseniai buvusios operacijos, ilgas nejudrumas, kraujo krešėjimo sutrikimai, autoimuninės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas ar sisteminė raudonoji vilkligė, ir buvusios krūtinės traumos. Kartais priežastis paaiškėja tik atlikus išsamesnius tyrimus.
Pleuros efuzija įtariama iš paciento nusiskundimų, apžiūros ir klausant plaučius stetoskopu. Gydytojas gali pastebėti susilpnėjusį kvėpavimo garsą toje krūtinės pusėje, kur susikaupė skystis, taip pat dusulį, greitesnį kvėpavimą ar kitus pagrindinės ligos požymius.
Dažniausiai atliekama krūtinės ląstos rentgenograma. Ji gali parodyti skysčio sankaupą, tačiau mažesniam kiekiui ar tikslesniam įvertinimui labai naudingas pleuros ultragarsinis tyrimas. Ultragarsas padeda nustatyti skysčio kiekį, vietą ir saugiai atlikti punkciją. Kai reikia išsamiau įvertinti plaučius, pleurą, limfmazgius ar galimą naviką, atliekama krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija.
Svarbus tyrimas yra toracentezė - pleuros punkcija, kurios metu plona adata paimamas skysčio mėginys. Laboratorijoje vertinama skysčio baltymai, laktatdehidrogenazė, gliukozė, pH, ląstelės, mikrobiologinis pasėlis, citologinis tyrimas dėl navikinių ląstelių. Šie duomenys padeda atskirti transudatą nuo eksudato ir ieškoti tikslios priežasties.
Papildomai gali būti atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai, širdies nepakankamumo žymuo NT-proBNP, krešėjimo rodikliai. Įtariant tuberkuliozę, autoimuninę ar onkologinę ligą, skiriami specifiniai tyrimai. Kai priežastis lieka neaiški, gali prireikti pleuros biopsijos ar torakoskopijos.
Pleuros efuzija gydoma atsižvelgiant į skysčio kiekį, simptomus ir priežastį. Jei efuzija maža, nesukelia dusulio ir aiškiai susijusi su kontroliuojama liga, kartais pakanka stebėjimo ir pagrindinės būklės gydymo.
Jei skystis sukelia dusulį arba reikia nustatyti jo kilmę, atliekama toracentezė. Jos metu dalis skysčio pašalinama, todėl pacientas dažnai pajunta palengvėjimą. Didelės efuzijos atveju skystis šalinamas atsargiai, kad plautis išsiplėstų palaipsniui.
Sergant širdies nepakankamumu, skiriami diuretikai ir koreguojamas širdies gydymas. Infekcinės kilmės Pleuros efuzija gydoma antibiotikais, o susidarius pūlingai empiemai gali reikėti drenažo - vamzdelio į pleuros ertmę. Navikinės efuzijos atveju gydymas gali apimti sisteminį onkologinį gydymą, pakartotines punkcijas, ilgalaikį pleuros kateterį arba pleurodezę - procedūrą, kuria siekiama užkirsti kelią skysčio kaupimuisi.
Svarbi ir bendra priežiūra: rūkymo nutraukimas, skiepai nuo gripo ir pneumokoko rizikos grupėms, fizinio aktyvumo pritaikymas, mitybos būklės gerinimas, lėtinių ligų kontrolė. Gydymo planas visada turėtų būti individualus, nes ta pati Pleuros efuzija skirtingiems žmonėms gali turėti visiškai skirtingą priežastį.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsirado naujas ar stiprėjantis dusulys, nepaaiškinamas kosulys, krūtinės spaudimas ar skausmas kvėpuojant. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei po plaučių uždegimo simptomai nepraeina, kartojasi karščiavimas arba jaučiate didėjantį silpnumą.
Skubios pagalbos reikia, jei dusulys atsirado staiga, sunku kalbėti dėl oro trūkumo, pamėlo lūpos ar pirštai, jaučiamas stiprus krūtinės skausmas, atsirado kraujo atkosėjimas, alpimas ar sumišimas. Šie požymiai gali rodyti ne tik didelę Pleuros efuzija, bet ir plaučių emboliją, sunkų plaučių uždegimą, širdies problemą ar kitą pavojingą būklę.
Jei Pleuros efuzija jau buvo diagnozuota, kreipkitės pakartotinai, jei po gydymo dusulys grįžta, pilnėja krūtinės jausmas, kyla temperatūra arba blogėja bendra savijauta. Ankstyvas įvertinimas padeda išvengti komplikacijų ir parinkti tinkamiausią gydymą.
