Pleuritas
Pleuritas - tai pleuros, plonos plėvelės, dengiančios plaučius ir krūtinės ląstos vidų, uždegimas. Dažniausiai jis pasireiškia aštriu, duriančiu krūtinės skausmu, kuris sustiprėja įkvepiant, kosint ar čiaudint. Nors pats pleuritas gali būti laikinas ir pagydomas, jis dažnai yra kitos ligos požymis, todėl svarbu nustatyti tikrąją jo priežastį.
Pleuritas yra būklė, kai uždegimas apima pleurą - dvisluoksnę membraną, kuri padeda plaučiams sklandžiai judėti kvėpuojant. Vienas pleuros lapelis dengia plaučių paviršių, kitas iškloja krūtinės ląstos sieną. Tarp jų paprastai yra labai nedidelis kiekis skysčio, veikiantis kaip lubrikantas.
Kai pleura sudirgsta ar užsidega, jos paviršiai tampa jautrūs, šiurkštesni, todėl įkvėpimo metu jie gali trintis vienas į kitą. Dėl to atsiranda būdingas pleurinis skausmas - aštrus, duriantis, dažniausiai lokalizuotas vienoje krūtinės pusėje. Skausmas dažnai sustiprėja giliai kvėpuojant, kosint, juokiantis ar keičiant kūno padėtį.
Pleuritas gali būti „sausasis“, kai skysčio tarp pleuros lapelių beveik nepadaugėja, arba lydimas pleuros ertmės skysčio sankaupos - pleuros efuzijos. Jei skysčio prisikaupia daug, skausmas kartais sumažėja, tačiau gali atsirasti dusulys, spaudimo jausmas krūtinėje, sumažėti plaučio išsiplėtimas.
Svarbu suprasti, kad pleuritas nėra viena konkreti liga su viena priežastimi. Tai uždegiminė reakcija, kurią gali sukelti infekcija, plaučių embolija, autoimuninės ligos, traumos, navikai ar kitos būklės. Todėl gydytojo tikslas - ne tik numalšinti skausmą, bet ir atsakyti į klausimą, kodėl pleura užsidegė.
- Aštrus, duriantis krūtinės skausmas, dažniausiai sustiprėjantis giliai įkvepiant.
- Skausmas kosint, čiaudint, juokiantis ar judant.
- Paviršutiniškas kvėpavimas, nes žmogus nesąmoningai vengia gilaus įkvėpimo.
- Skausmas vienoje krūtinės pusėje, kartais plintantis į petį, nugarą ar viršutinę pilvo dalį.
- Sausas kosulys arba kosulys su skrepliais, priklausomai nuo priežasties.
- Karščiavimas arba šaltkrėtis.
- Bendras silpnumas, nuovargis, raumenų skausmai.
- Kosulys, skrepliavimas, kartais pūlingi skrepliai.
- Padažnėjęs kvėpavimas, prakaitavimas.
- Požymiai, primenantys plaučių uždegimą ar virusinę kvėpavimo takų infekciją.
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu arba gulint.
- Spaudimo, sunkumo jausmas krūtinėje.
- Sumažėjęs krūtinės skausmas, jei skystis atskiria uždegiminius pleuros lapelius.
- Greitesnis nuovargis, sumažėjęs fizinis pajėgumas.
- Kartais - melsvas lūpų ar pirštų atspalvis, jei sutrinka deguonies pasisavinimas.
- Staigus stiprus dusulys.
- Krūtinės skausmas kartu su alpimu, galvos svaigimu ar šaltu prakaitu.
- Atsikosėjimas krauju.
- Didelis karščiavimas, sąmonės pritemimas, labai bloga bendra savijauta.
- Skausmas ir dusulys po operacijos, ilgos kelionės ar ilgalaikio nejudrumo.
Pleuritas dažniausiai atsiranda tada, kai pleurą sudirgina infekcija, uždegimas, kraujotakos sutrikimas ar mechaninis pažeidimas. Viena dažniausių priežasčių yra kvėpavimo takų infekcijos - virusai, bakterinė pneumonija, rečiau tuberkuliozė. Tokiais atvejais pleuritas gali atsirasti kartu su plaučių uždegimu arba po jo.
Kita svarbi priežastis - plaučių embolija, kai kraujo krešulys užkemša plaučių kraujagyslę. Tokiu atveju pleurinis skausmas gali prasidėti staiga, dažnai kartu atsiranda dusulys, padažnėjęs pulsas, nerimas, kartais atsikosėjimas krauju. Tai skubi būklė, reikalaujanti neatidėliotinos medicinos pagalbos.
Pleuritas gali būti susijęs ir su autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, sistemine raudonąja vilklige, reumatoidiniu artritu ar vaskulitais. Tokiais atvejais imuninė sistema klaidingai puola savo audinius, o pleuros uždegimas gali kartotis.
Kitos galimos priežastys: krūtinės trauma, šonkaulių lūžiai, pooperacinės komplikacijos, pankreatitas, inkstų nepakankamumas, kai kurie vaistai, taip pat onkologinės ligos, ypač plaučių vėžys ar metastazės į pleurą. Kartais pleuritas pasireiškia po radioterapijos arba dėl asbesto poveikio.
Riziką didina rūkymas, lėtinės plaučių ligos, nusilpusi imuninė sistema, vyresnis amžius, neseniai persirgta pneumonija, ilgas nejudrumas, neseniai atlikta operacija, kraujo krešumo sutrikimai, onkologinės ligos ir autoimuninių ligų anamnezė šeimoje. Vis dėlto pleuritas gali pasireikšti ir jauniems, iki tol sveikiems žmonėms, ypač po virusinių infekcijų.
Diagnozuojant pleuritą, gydytojas pirmiausia įvertina skausmo pobūdį: ar jis duriantis, ar stiprėja įkvepiant, ar susijęs su kosuliu, karščiavimu, dusuliu, trauma, kelione, operacija ar kraujo krešulių rizika. Taip pat svarbu žinoti vartojamus vaistus, persirgtas infekcijas, rūkymo istoriją, autoimunines ar onkologines ligas.
Apžiūros metu gydytojas klausosi plaučių stetoskopu. Kartais girdimas vadinamasis pleuros trinties garsas - šiurkštus, girgždantis garsas, atsirandantis pleuros lapeliams trinantis vienam į kitą. Jei pleuros ertmėje yra skysčio, kvėpavimo garsai toje vietoje gali būti susilpnėję.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis, kartais prokalcitoninas, inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai. Jie padeda įvertinti uždegimą, infekcijos tikimybę ir bendrą būklę.
- Krūtinės ląstos rentgenograma: padeda nustatyti pneumoniją, pleuros skystį, plaučių pakitimus ar kitus krūtinės ląstos sutrikimus.
- Krūtinės ląstos ultragarsas: ypač naudingas nustatant pleuros skysčio kiekį ir parenkant saugią vietą punkcijai.
- Kompiuterinė tomografija: atliekama, kai reikia detaliau įvertinti plaučius, pleurą, navikus, emboliją ar sudėtingesnius uždegiminius procesus.
- D-dimerų tyrimas ir kompiuterinės tomografijos angiografija: gali būti reikalingi, jei įtariama plaučių embolija.
- Elektrokardiograma ir širdies fermentai: atliekami, kai krūtinės skausmas gali būti susijęs su širdimi.
Jei pleuros ertmėje susikaupia daugiau skysčio, gali būti atliekama torakocentezė - pleuros punkcija. Jos metu plona adata paimamas skysčio mėginys. Laboratorijoje tiriama, ar skystis uždegiminis, ar jame yra bakterijų, tuberkuliozės požymių, piktybinių ląstelių, kraujo ar kitų pakitimų. Šis tyrimas dažnai padeda tiksliai nustatyti priežastį ir pasirinkti gydymą.
Pleurito gydymas priklauso nuo priežasties. Pagrindinis principas - malšinti skausmą ir uždegimą, palengvinti kvėpavimą, o kartu gydyti ligą, sukėlusią pleuros uždegimą.
Skausmui ir uždegimui mažinti dažnai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas, jei pacientui jie tinka ir nėra kontraindikacijų. Kartais gali būti reikalingi kiti skausmą malšinantys vaistai. Svarbu nevartoti kelių tos pačios grupės vaistų vienu metu ir pasitarti su gydytoju, jei sergama skrandžio opalige, inkstų liga, vartojami kraują skystinantys vaistai ar yra didesnė kraujavimo rizika.
Jei pleuritas susijęs su bakterine infekcija, skiriami antibiotikai. Jei priežastis virusinė, antibiotikai paprastai nepadeda - tuomet taikomas simptominis gydymas, poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir stebėjimas. Tuberkuliozės atveju reikalingas specifinis ilgalaikis gydymas keliais vaistais.
Kai pleuritas atsiranda dėl plaučių embolijos, gydymas apima antikoaguliantus - vaistus, mažinančius kraujo krešėjimą ir padedančius išvengti naujų krešulių. Kai kuriais sunkiais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje, deguonies terapijos ar intervencinių procedūrų.
Jei nustatoma autoimuninė liga, gali būti skiriami kortikosteroidai ar kiti imuninę sistemą veikiantys vaistai. Onkologinių ligų atveju gydymas priklauso nuo naviko tipo ir išplitimo - gali būti taikoma chemoterapija, imunoterapija, taikinių terapija, radioterapija ar pleuros procedūros.
Jei pleuros ertmėje yra daug skysčio ir jis sukelia dusulį, atliekamas skysčio pašalinimas - torakocentezė. Kai skystis kaupiasi pakartotinai, kartais taikoma pleurodezė arba įvedamas ilgalaikis pleuros kateteris.
Pacientui svarbu ilsėtis, tačiau visiškai nejudėti ilgą laiką nereikėtų, ypač jei yra krešulių rizika. Gydytojas gali rekomenduoti kvėpavimo pratimus, laipsnišką fizinio aktyvumo didinimą, rūkymo nutraukimą ir gretutinių ligų kontrolę. Gijimo trukmė labai skiriasi: virusinis pleuritas gali pagerėti per kelias dienas ar savaites, o sudėtingesnės priežastys reikalauja ilgesnio gydymo.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda duriantis krūtinės skausmas, kuris stiprėja kvėpuojant, ypač jei kartu yra kosulys, karščiavimas, silpnumas ar dusulys. Net jei skausmas atrodo „panašus į raumenų patempimą“, pleuritas gali būti susijęs su pneumonija, plaučių embolija ar kitomis būklėmis, kurių pačiam atskirti neįmanoma.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei:
- staiga atsiranda stiprus dusulys;
- krūtinės skausmas labai stiprus, spaudžiantis arba plinta į ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą;
- atsikosėjama krauju;
- pasireiškia alpimas, stiprus galvos svaigimas, šaltas prakaitas;
- kartu yra labai aukšta temperatūra, sumišimas ar greitai blogėjanti būklė;
- simptomai prasidėjo po operacijos, ilgos kelionės, ilgo gulėjimo ar yra žinoma trombozės rizika;
- žmogus serga vėžiu, turi nusilpusią imuninę sistemą arba vartoja imunitetą slopinančius vaistus.
Jei pleuritas jau diagnozuotas, pakartotinai kreipkitės, jei skausmas nepraeina, stiprėja, atsiranda naujas karščiavimas, didėja dusulys arba nepadeda paskirtas gydymas. Geriau pasitikrinti anksčiau, nei laukti, kol būklė taps sudėtingesnė.
