Citobloko tyrimas
Citobloko tyrimas - tai speciali ląstelių (citologinio) mėginio paruošimo ir ištyrimo metodika, kai skystame mėginyje esančios ląstelės sutankinamos, suformuojant vientisą masę („bloką“). Šis blokas vėliau apdorojamas taip pat, kaip ir įprastas histologinis biopsijos gabaliukas, leidžiantis ne tik įvertinti ląstelių morfologiją, bet ir atlikti papildomus imunohistocheminius ar molekulinius tyrimus. Metodas ypač vertingas, kai tyrimui atlikti reikia išskirtinai skystos medžiagos (pvz., skrepliai, šlapimas, smegenų skystis, efuzijos iš serozinių ertmių ar plonosios adatos aspiracijos mėginys).
Funkcija
- Leidžia gauti histologinės kokybės pjūvius iš ląstelių, esančių skystame mėginyje.
- Suteikia galimybę atlikti papildomus dažymus (imunohistocheminius, molekulinius), kurie padeda nustatyti tikslią naviko kilmę, diferenciaciją ir prognozę.
- Pagerina diagnostikos tikslumą, ypač kai įprastas citologinis tepinėlis yra neinformatyvus ar ribotas.
Kilmė
- Metodas išsivystė iš histologijos ir citologijos sankirtos, siekiant išvengti invazinių biopsijų, kai galima gauti ląsteles per minimaliai invazinius metodus (pvz., plonosios adatos aspiracija, torakocentezė, paracentezė).
- Istoriškai citoblokai pradėti plačiau naudoti XX a. pabaigoje, kai atsirado galimybė efektyviai sutankinti ir fiksuoti ląsteles.
Procedūra
- Gydytojas specialiu instrumentu arba per kateterį paima skystą mėginį (pvz., efuzijos skystį, skreplius, šlapimą).
- Mėginys centrifuguojamas, kad ląstelės nusėstų ant dugno ir sudarytų nuosėdas.
- Nuosėdos kruopščiai surenkamos, vėliau fiksuojamos specialiu tirpalu (dažniausiai formalinu) ir supilamos į mažą formą (pvz., agaro, celoidino arba specialių kasečių pagalba).
- Suformuotas blokas supjaustomas labai plonais pjūviais (3-5 mikrometrų storio), panašiai kaip ir biopsijos gabaliukas.
- Pjūviai dažomi įvairiais histologiniais dažais (pvz., hematoksilinu ir eozinu) ir tiriami mikroskopu.
- Esant poreikiui, to paties bloko pjūviai naudojami imunohistocheminiams arba molekuliniams tyrimams.
Galimi radiniai
- Nustatytos piktybinės ląstelės, rodančios vėžinį procesą (pvz., karcinomos, limfomos, sarkomos).
- Netipinės ląstelės, kurios nėra tikrai piktybinės, bet rodo padidėjusią riziką ar ikivėžinius pokyčius.
- Uždegiminės ląstelės, rodančios aktyvų uždegimą, bet be naviko požymių.
- Specifiniai imunohistocheminiai žymenys, padedantys nustatyti tikslią naviko kilmę (pvz., CK7, CK20, TTF1, GATA3).
Ką reiškia teigiamas rezultatas?
- Teigiamas rezultatas (nustatytos piktybinės ląstelės) dažniausiai reikalauja tolesnio ištyrimo - vaizdinio tyrimo, biopsijos arba onkologo konsultacijos.
- Gali lemti tolesnius tyrimus, pavyzdžiui, naviko genetinius tyrimus, kad būtų parinktas tikslinis gydymas.
Dažniausios situacijos
- Kai skystame mėginyje (efuzijoje, šlapime, smegenų skystyje) įtariama piktybinė liga - citobloko tyrimas padeda patvirtinti arba atmesti naviko buvimą.
- Kai plonosios adatos aspiracijos (PAA) mėginys turi daug ląstelių, bet morfologija neaiški - citoblokas leidžia atlikti papildomus tyrimus.
- Kai reikia nustatyti naviko kilmę iš metastazavusio pažeidimo (pvz., nežinomos pirminės vietos vėžys).
- Kai pacientas serga limfoma, o diagnozei patikslinti būtina atlikti imunofenotipavimą.
Gydytojų specialybės
- Onkologai - navikų diagnostikai ir gydymo planavimui.
- Pulmonologai - kai tiriamas skreplių, bronchoalveolinis lavažas ar pleuros efuzija.
- Gastroenterologai - kai tiriamas ascito skystis.
- Urologai - kai tiriamas šlapimas arba prostatos sekretas.
- Neurochirurgai ir neurologai - kai tiriamas smegenų skystis (likvoras) dėl galimų navikų ar uždegimų.
