Toksinė neuropatija
Toksinė neuropatija - tai nervų pažeidimas, kurį sukelia organizmui kenksmingos cheminės medžiagos, vaistai, alkoholis, sunkieji metalai ar kiti toksinai. Dažniausiai nukenčia periferiniai nervai, todėl žmogus gali jausti tirpimą, deginimą, skausmą ar silpnumą pėdose ir plaštakose. Laiku atpažinus priežastį ir nutraukus toksino poveikį, nervų pažeidimą neretai galima pristabdyti, o dalis simptomų gali sumažėti.
Toksinė neuropatija yra periferinės nervų sistemos sutrikimas, atsirandantis tada, kai nervines skaidulas pažeidžia toksinės medžiagos. Periferiniai nervai perduoda signalus tarp galvos ir nugaros smegenų bei likusio kūno: raumenų, odos, vidaus organų. Kai šie nervai pažeidžiami, sutrinka jutimai, judesiai arba autonominės organizmo funkcijos, pavyzdžiui, prakaitavimas, kraujospūdžio reguliacija ar virškinimas.
Dažniausiai Toksinė neuropatija pažeidžia ilgiausius nervus, todėl simptomai pirmiausia atsiranda pėdose, kojų pirštuose, vėliau gali kilti aukštyn blauzdomis. Panašiai gali būti pažeidžiamos ir plaštakos. Tai vadinama „kojinių ir pirštinių“ tipo pažeidimu, nes pojūčiai primena sritį, kurią dengtų kojinės ar pirštinės.
Toksinai gali veikti nervą keliais būdais: pažeisti nervo apvalkalą, vadinamą mielinu, trikdyti nervinės skaidulos energijos apykaitą arba tiesiogiai žaloti aksoną - ilgą nervo ataugą, kuria perduodamas signalas. Dėl to nervinis impulsas tampa lėtesnis, silpnesnis arba visai nutrūksta. Kai kuriems žmonėms simptomai vystosi lėtai per mėnesius ar metus, kitiems - greičiau, ypač po didesnės toksino dozės ar intensyvaus gydymo tam tikrais vaistais.
- Pėdų, kojų pirštų, plaštakų ar pirštų tirpimas.
- Dilgčiojimas, „skruzdėlyčių bėgiojimo“ pojūtis.
- Deginantis, geliantis arba elektros impulsus primenantis skausmas.
- Padidėjęs jautrumas prisilietimui, kai net kojinės ar patalynė atrodo nemaloniai skausmingos.
- Sumažėjęs gebėjimas jausti temperatūrą, skausmą ar vibraciją.
- Pusiausvyros sutrikimas, ypač tamsoje arba einant nelygiu paviršiumi.
- Kojų ar rankų silpnumas.
- Sunkumas lipti laiptais, atsistoti nuo kėdės ar ilgiau vaikščioti.
- Dažnesnis kliuvimas už daiktų, pėdos „vilkimas“.
- Raumenų mėšlungis, trūkčiojimai ar sumažėjusi raumenų masė ilgiau trunkant pažeidimui.
- Smulkiosios motorikos sutrikimai, pavyzdžiui, sunkiau užsegti sagas ar laikyti smulkius daiktus.
- Galvos svaigimas atsistojus, kraujospūdžio svyravimai.
- Padidėjęs arba sumažėjęs prakaitavimas.
- Virškinimo sutrikimai: vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo pūtimas.
- Šlapinimosi sutrikimai arba lytinės funkcijos pokyčiai.
- Širdies plakimo pojūtis, neįprastas pulsas ramybės metu.
- Simptomai dažnai prasideda palaipsniui ir stiprėja, jei toksino poveikis tęsiasi.
- Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, po chemoterapijos, simptomai gali sustiprėti net jau baigus gydymą.
- Nutraukus žalingą poveikį, pagerėjimas gali būti lėtas, nes nervai gyja mėnesius, o kartais ir ilgiau.
Toksinė neuropatija atsiranda tada, kai nervams pakenkia išorinės arba organizme susikaupusios toksinės medžiagos. Viena dažniausių priežasčių yra ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas. Alkoholis tiesiogiai veikia nervų ląsteles, be to, dažnai sukelia B grupės vitaminų, ypač tiamino, stoką, kuri dar labiau didina nervų pažeidimo riziką.
Svarbi priežasčių grupė - vaistai. Toksinė neuropatija gali pasireikšti vartojant kai kuriuos chemoterapinius vaistus, pavyzdžiui, platinos preparatus, taksanus, vinkristiną, bortezomibą. Nervus taip pat gali pažeisti kai kurie antimikrobiniai ar kiti vaistai, pavyzdžiui, metronidazolas, nitrofurantoinas, izoniazidas, linezolidas, amiodaronas, kai kurie vaistai nuo ŽIV infekcijos. Tai nereiškia, kad šių vaistų reikia bijoti ar nutraukti savarankiškai - dažnai jie būtini, tačiau atsiradus simptomams svarbu pasitarti su gydytoju.
Kitos galimos priežastys yra sunkieji metalai, tokie kaip švinas, gyvsidabris, arsenas, talis, taip pat pramoniniai tirpikliai, pesticidai, klijai, dažai, kai kurios buitinės ar darbo aplinkos cheminės medžiagos. Rizika didėja, jei žmogus dirba pramonėje, žemės ūkyje, laboratorijose, metalo apdirbimo srityje ar dažnai kontaktuoja su tirpikliais be tinkamų apsaugos priemonių.
Rizikos veiksniai taip pat yra vyresnis amžius, kepenų ar inkstų ligos, nes šie organai padeda šalinti kenksmingas medžiagas, nepakankama mityba, cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, vitaminų stoka, genetinis polinkis jautriau reaguoti į toksinus. Kartais keli veiksniai veikia kartu: pavyzdžiui, žmogus serga diabetu, vartoja alkoholį ir gauna vaistą, galintį pažeisti nervus - tuomet neuropatijos tikimybė didesnė.
Diagnozuojant Toksinė neuropatija, labai svarbus išsamus pokalbis su gydytoju. Gydytojas klausia, kada prasidėjo simptomai, kaip jie kito, kokius vaistus vartojate ar vartojote anksčiau, ar buvo chemoterapija, ar dirbate su cheminėmis medžiagomis, ar vartojate alkoholį, ar galėjo būti sąlytis su sunkiaisiais metalais. Kartais būtent kruopščiai surinkta informacija padeda rasti tikrąją priežastį.
Neurologinės apžiūros metu vertinami refleksai, raumenų jėga, jutimai, pusiausvyra, eisena, skausmo, temperatūros ir vibracijos jutimas. Dažnai atliekami kraujo tyrimai, kurie padeda atmesti ar patvirtinti kitas neuropatijos priežastis: gliukozės ir glikozilinto hemoglobino tyrimai dėl cukrinio diabeto, vitamino B12, folatų, tiamino kiekis, skydliaukės hormonai, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai, uždegimo žymenys.
Jei įtariamas apsinuodijimas, gali būti atliekami specifiniai toksikologiniai tyrimai: sunkiųjų metalų kiekis kraujyje ar šlapime, kartais plaukų ar kitų mėginių analizė, priklausomai nuo įtariamos medžiagos. Vaistų sukeltos neuropatijos atveju vertinama dozė, vartojimo trukmė ir ryšys su simptomų pradžia.
Nervų pažeidimo pobūdžiui nustatyti dažnai skiriami elektroneurografija ir elektromiografija. Šie tyrimai parodo, kaip greitai ir stipriai nervai perduoda impulsus, ar labiau pažeistas mielinas, ar aksonai, ar yra raumenų denervacijos požymių. Kai kuriais atvejais gali būti atliekamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, kompiuterinė tomografija ar kiti tyrimai, jei reikia atmesti nugaros smegenų, stuburo, navikų ar kitų ligų sukeltus simptomus. Retesniais atvejais prireikia nervo ar odos biopsijos, ypač jei įtariama smulkiųjų skaidulų neuropatija.
Svarbiausias gydymo žingsnis - nustatyti ir, jei įmanoma, pašalinti toksiną. Jei neuropatiją sukėlė alkoholis, būtinas visiškas alkoholio atsisakymas ir mitybos korekcija. Jei įtariamas vaisto poveikis, gydytojas gali koreguoti dozę, daryti pertrauką, keisti vaistą kitu arba skirti papildomą stebėseną. Vaistų, ypač chemoterapijos ar antibiotikų, negalima nutraukti savarankiškai, nes tai gali būti pavojinga pagrindinei ligai gydyti.
Kai priežastis yra sunkieji metalai ar pramoniniai toksinai, būtina nutraukti kontaktą, pasirūpinti darbo sauga, apsauginėmis priemonėmis, kartais - keisti darbo sąlygas. Kai kurių apsinuodijimų atvejais taikomas specifinis gydymas, pavyzdžiui, chelatinė terapija, padedanti pašalinti tam tikrus metalus iš organizmo. Tokį gydymą skiria tik gydytojas, įvertinęs tyrimus ir riziką.
Simptomams mažinti gali būti skiriami vaistai nuo neuropatinio skausmo: gabapentinas, pregabalinas, duloksetinas, amitriptilinas ar kiti preparatai. Įprasti vaistai nuo skausmo ne visada pakankamai veiksmingi, nes neuropatinis skausmas kyla dėl nervų pažeidimo. Jei yra vitaminų trūkumas, skiriami B grupės vitaminai, ypač vitaminas B12 ar tiaminas, tačiau jų vartojimas turi būti pagrįstas - vien vitaminai nepašalina visų neuropatijos priežasčių.
Labai svarbi reabilitacija. Kineziterapija padeda išlaikyti raumenų jėgą, pusiausvyrą, sumažinti griuvimų riziką. Ergoterapija gali padėti prisitaikyti kasdienėje veikloje, jei sunkiau atlikti smulkius judesius. Rekomenduojama patogi avalynė, pėdų priežiūra, ypač jei sumažėję jutimai, nes žmogus gali nepastebėti nuospaudų, žaizdelių ar nudegimų.
Gyvensenos priemonės taip pat svarbios: subalansuota mityba, pakankamas baltymų ir vitaminų kiekis, reguliarus saugus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, cukraus kiekio kraujyje kontrolė, jei sergama diabetu. Nervų gijimas dažniausiai lėtas. Kai kuriems žmonėms simptomai sumažėja per kelis mėnesius, kitiems dalis pažeidimo gali išlikti, todėl gydymo tikslas yra ne tik pasveikimas, bet ir skausmo kontrolė, judrumo išsaugojimas bei gyvenimo kokybės gerinimas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsirado naujas ar stiprėjantis pėdų, kojų, plaštakų tirpimas, deginimas, dilgčiojimas, skausmas ar silpnumas, ypač jei vartojate vaistus, galinčius veikti nervus, gydotės chemoterapija, dirbate su cheminėmis medžiagomis arba gausiai vartojate alkoholį. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo didesnė tikimybė sustabdyti pažeidimo progresavimą.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei staiga atsiranda ryškus kojų ar rankų silpnumas, sutrinka vaikščiojimas, atsiranda šlapimo ar išmatų nelaikymas, stiprus nugaros skausmas su galūnių tirpimu, dusulys, rijimo ar kalbos sutrikimas, sąmonės sutrikimas. Taip pat nedelskite, jei po galimo apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis, sunkiaisiais metalais ar neaiškiais preparatais atsiranda neurologinių simptomų, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, sumišimas.
Jei sergate Toksinė neuropatija, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, net jei simptomai atrodo stabilūs. Stebėjimas padeda įvertinti, ar pažeidimas neprogresuoja, ar gydymas veiksmingas, ar nereikia koreguoti vaistų, reabilitacijos ar darbo saugos priemonių.
