Švinas kraujyje

Švino koncentracijos kraujyje tyrimas naudojamas nustatyti, ar žmogus nebuvo paveiktas šio toksiško sunkiojo metalo. Švinas neturi jokios fiziologinės funkcijos organizme, o net ir nedideli jo kiekiai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, ypač vaikams. Tyrimas ypač aktualus dirbantiesiems pavojingose pramonės šakose ir gyvenantiesiems aplinkoje, kurioje gali būti švino šaltinių.

Funkcija
  • Švinas organizme neatlieka jokios biologiškai naudingos funkcijos - tai toksiškas sunkusis metalas, kuris kaupiasi kauluose ir minkštuosiuose audiniuose.
  • Patekęs į kraują, švinas gali trikdyti daugelio fermentų darbą, kenkti nervų, kraujodaros ir inkstų sistemoms.
Šaltiniai
  • Dažniausiai švino patenka per užterštą orą (pramonės išmetimai, automobilių išmetamosios dujos praeityje), vandenį (seni švino vamzdžiai), maistą (dirvožemio užterštumas) ir dulkes.
  • Senuose pastatuose dažuose iki 1978 m. dažnai būdavo švino, o akumuliatorių perdirbimo gamyklos yra rizikos šaltinis.
Procedūra
  • Kraujas imamas iš venos specialiu mėgintuvėliu, skirtu sunkiųjų metalų tyrimui (be metalo užteršimo).
  • Ypatingo pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama išvengti maisto ir gėrimų likus 2 valandoms iki tyrimo, kad sumažėtų atsitiktinio užteršimo rizika.
Ekspozicijos šaltiniai
  • Profesinis kontaktas: darbas akumuliatorių gamyklose, metalo lydymo cechuose, dažų ir keramikos pramonėje.
  • Aplinka: seni vandens vamzdžiai (švininiai lydmetaliai), dažų skaldos senuose pastatuose, švino turinčių dirvožemių arti kelių.
  • Vartojimo prekės: tam tikri keraminiai indai su švino glazūra, nereguliuojami papildai.
Galimi simptomai
  • Lėtinis apsinuodijimas: nuovargis, dirglumas, galvos skausmas, anemija, pilvo skausmai, atminties sutrikimai.
  • Ūmus didelis kiekis: koma, traukuliai, inkstų nepakankamumas, ypač pavojinga vaikams.
Klinikinė reikšmė
  • Sumažėjusi švino koncentracija nėra kliniškai reikšminga, nes švinas nėra būtinas organizmui. Tyrimo rezultatas paprastai interpretuojamas tik kaip „padidėjęs“ arba „normos ribose“.
  • Nulinė arba labai maža vertė rodo, kad nėra žymios ekspozicijos.
Rizikos grupės
  • Vaikai, ypač gyvenantys senuose pastatuose ar prie pramoninių zonų.
  • Darbuotojai metalurgijos, akumuliatorių, statybų pramonėje.
  • Nėščios moterys, siekiant apsaugoti vaisiaus vystymąsi.
Pagal gydytojo siuntimą
  • Pediatras rekomenduoja tyrimą, jei vaikui pasireiškia neaiškūs neurologiniai simptomai.
  • Darbo medicinos gydytojas periodiškai tikrina darbuotojus, dirbančius su švinu.
  • Šeimos gydytojas gali skirti tyrimą esant neaiškios kilmės anemijai ar pilvo skausmams.
Bendra Suaugusiems: < 5 µg/dL (mikrogramų decilitre).
Vyrams Vyrams: < 5 µg/dL.
Moterims Moterims: < 5 µg/dL (nėščiosioms siekiama < 3,5 µg/dL).
Vaikams Vaikams: < 3,5 µg/dL.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja