Gyvsidabris kraujyje
Gyvsidabrio kiekio kraujyje tyrimas nustato galimą apsinuodijimą šiuo sunkiuoju metalu. Šis tyrimas padeda įvertinti ūminį ar lėtinį poveikį sveikatai, ypač jei buvo sąlytis su užteršta aplinka ar maistu.
Funkcija
- Gyvsidabris yra toksiškas sunkusis metalas, kuris gali kauptis organizme per maistą, vandenį ar orą.
- Jo kiekis kraujyje rodo neseniai įvykusį ar nuolatinį sąlytį su šiuo metalu.
Kilmė
- Pagrindinis šaltinis - jūros gėrybės (ypač tunas, rykliai), taip pat dantų plombos, termometrai ir pramoninė tarša.
- Elementinis gyvsidabris virsta metilgyvsidabriu, kuris lengvai pasisavinamas ir kaupiasi audiniuose.
Procedūra
- Kraujas imamas iš venos, kaip įprastas kraujo mėginys.
- Ypatingo pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama vengti žuvies 48 valandas prieš tyrimą, kad būtų išvengta laikino padidėjimo.
Priežastys
- Dažnas jūros gėrybių vartojimas (ypač didelės žuvys).
- Profesinis kontaktas (kasyba, stomatologija, chemijos pramonė).
- Alternatyvioji medicina (naudojant gyvsidabrio turinčius preparatus).
- Aplinkos tarša (vanduo, oras šalia pramonės objektų).
- Susidėvėjusios dantų plombos (amalgama).
Reikšmė
- Sumažėjęs gyvsidabrio kiekis nėra klinikinė problema ir dažniausiai atspindi minimalų sąlytį su šiuo metalu.
- Tai vertinama kaip palanki būklė, rodanti žemą toksinės apkrovos lygį.
Gydytojų specialybės
- Toksikologas - įtariant apsinuodijimą gyvsidabriu.
- Neurologas - esant neurologiniams simptomams (tremoras, atminties sutrikimai).
| Bendra | Normali vertė sveikam žmogui: < 5 µg/L (mikrogramų litre). |
|---|---|
| Vyrams | Vyrų norma: < 5 µg/L. |
| Moterims | Moterų norma: < 5 µg/L (nėščioms moterims rekomenduojama < 3,5 µg/L). |
