Rankos nejautrumas
Rankos nejautrumas - tai pojūtis, kai ranka tarsi „užmigusi“: jaučiamas tirpimas, dilgčiojimas, deginimas ar sumažėjęs lytėjimo jautrumas. Gali trukti keletą minučių arba užsitęsti valandas, o kartais tapti lėtiniu simptomu.
Rankos nejautrumas dažniausiai atsiranda, kai yra sutrikdomas nervų signalų perdavimas iš rankos į smegenis arba atvirkščiai. Tai gali nutikti dėl mechaninio nervo spaudimo, kraujotakos sutrikimo arba sisteminių ligų. Pojūtis gali būti laikinas (pavyzdžiui, po ilgo sėdėjimo ant rankos) arba lėtinis, rodantis rimtesnę sveikatos problemą. Kai nervas yra dirginamas ar pažeidžiamas, smegenys negauna aiškių signalų iš rankos odos ir raumenų, todėl atsiranda nejautrumas, dilgčiojimas ar net skausmas.
Dažnos ir dažniausiai nepavojingos priežastys
- Ilgalaikis spaudimas ant rankos (miegant, sėdint, remiant alkūnę į kietą paviršių)
- Netaisyklinga laikysena dirbant kompiuteriu (susiaurėjęs riešo kanalas)
- Kūno padėtis, kuri spaudžia nervus (pavyzdžiui, rankos iškėlimas aukštyn)
- Šaltis arba staigus temperatūros pokytis, sukeliantis kraujagyslių susiaurėjimą
- Nuovargis ar stresas, dėl kurio įsitempia pečių ir kaklo raumenys
Rimtesnės ligos ar būklės, reikalaujančios dėmesio
- Karpalinio kanalo sindromas - vienas dažniausių lėtinio rankos nejautrumo kaltininkų, ypač tarp dirbančių kompiuteriu
- Gimdos kaklelio stuburo išvarža ar osteochondrozė, spaudžianti nervines šakneles
- Diabetinė neuropatija - diabeto komplikacija, pažeidžianti periferinius nervus
- Periferinių arterijų liga (susiaurėjusios kraujagyslės mažina kraujo tiekimą)
- Autoimuninės ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas ar vilkligė
- Vitaminų (ypač B12) trūkumas, kuris gali sukelti neuropatiją
- Skydliaukės funkcijos sutrikimai (hipotirozė)
- Insultas ar trumpalaikis išeminis priepuolis (TIA) - skubios pagalbos reikalaujanti būklė
Jei rankos nejautrumas nėra staigus ar lydimas rimtų simptomų, galite pabandyti šiuos savipagalbos būdus:
- Pakeiskite padėtį: atsisėskite, atsistokite arba pajudinkite ranką, kad sumažintumėte spaudimą nervui.
- Atlikite lengvus tempimo pratimus: sulenkite ir ištieskite pirštus, pasukite riešą, pakelkite ranką virš galvos.
- Jei nejautrumą sukėlė šaltis, sušildykite ranką šiltu vandeniu ar šildomuoju kompresu.
- Masuokite ranką, ypač riešo ir alkūnės sritis, kad pagerintumėte kraujotaką.
- Venkite ilgai laikyti ranką toje pačioje padėtyje - darykite pertraukas kas 30-60 minučių.
- Jei nejautrumą lydi skausmas, galite išgerti nereceptinių vaistų nuo skausmo (pvz., ibuprofeno) pagal instrukciją, tačiau nevartokite ilgiau nei keletą dienų nepasitarę su gydytoju.
- Įvertinkite miego padėtį: stenkitės nemiegoti ant rankos arba po ja padėti pagalvėlę.
- Jei dirbate kompiuteriu, patikrinkite darbo vietos ergonomiką: riešai turi būti tiesūs, o alkūnės - maždaug 90 laipsnių kampu.
Simptomai, kuriems esant reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą arba vykti į ligoninę
- Staigus vienos rankos ar kojos silpnumas ar visiškas paralyžius
- Kalos sutrikimai (sunkumas kalbėti, neaiški kalba)
- Veido asimetrija (viena veido pusė nusvirusi), ypač jei nejautrumas apima ir veidą
- Staigus galvos svaigimas, pusiausvyros praradimas arba sinkopė (alpimas)
- Stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties
- Krūtinės skausmas, spaudimas arba dusulys, ypač jei nejautrumas jaučiamas kairėje rankoje
Kada būtina kreiptis į šeimos gydytoją artimiausiu metu
- Nejautrumas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir nesitraukia ramybėje
- Nejautrumas plinta į kitas kūno dalis (kita ranka, koja, veidas)
- Pastebite raumenų silpnumą, sunkumą pakelti daiktus ar atlikti įprastus judesius
- Jaučiate deginantį skausmą, ypač naktį
- Sergate cukriniu diabetu, skydliaukės ligomis ar kitomis lėtinėmis ligomis
- Jums buvo diagnozuota stuburo išvarža ar osteochondrozė
- Nejautrumas atsirado po traumos (kritimo, sumušimo)
- Jaučiate bendrą silpnumą, nuovargį, svorio kritimą ar karščiavimą
