Megaloblastinė anemija

Dažniausia megaloblastinės anemijos priežastis yra vitamino B12 trūkumas. Jis gali atsirasti dėl nepakankamo suvartojimo su maistu (ypač veganiškos mitybos atveju), sutrikusio įsisavinimo (pvz., sergant autoimuniniu gastritu - žalingąja anemija), po skrandžio ar plonosios žarnos rezekcinių operacijų, sergant Krono liga ar celiakija. Folio rūgšties trūkumas dažniau pasitaiko nėštumo metu, alkoholizmo, lėtinių kepenų ligų, malabsorbcijos sindromų ar vartojant tam tikrus vaistus (pvz., metotreksatą, prieštraukulinius). Retesnės priežastys - genetiniai fermentų defektai ar tam tikros onkologinės ligos. Rizika didėja su amžiumi, sergant autoimuninėmis ligomis, ilgai vartojant rūgšties mažinančius vaistus.

Diagnozė pradedama nuo išsamaus kraujo tyrimo. Būdingas padidėjęs vidutinis eritrocitų tūris (MCV) - megalocitiniai eritrocitai. Kraujo tepinėlyje matomi megaloblastai ir hipersegmentuoti neutrofilai. Toliau nustatomi vitamino B12 ir folio rūgšties kiekiai kraujyje. Esant B12 trūkumui, gali būti tiriamas homocisteinas ir metilmalono rūgštis (jų lygis padidėja). Diagnostikai taip pat atliekamas Šilingo testas (dabar retai) arba autoantikūnų prieš vidinį faktorių tyrimas, siekiant patvirtinti žalingąją anemiją. Esant įtarimui dėl virškinimo trakto susirgimų, gali būti atliekama endoskopija su biopsija.

Gydymas priklauso nuo trūkumo priežasties. Vitamino B12 trūkumas gydomas injekcijomis (cianokobalaminu ar hidroksikobalaminu) - pradžioje dažnos injekcijos, vėliau palaikomos kas 1-3 mėnesius. Folio rūgšties trūkumas koreguojamas geriamaisiais folio rūgšties preparatais. Labai svarbu prieš pradedant gydymą folio rūgštimi, būtina įsitikinti, kad nėra B12 trūkumo, nes vien folio rūgšties skyrimas gali pabloginti neurologinius simptomus. Be vaistų, rekomenduojama subalansuota mityba, gausi šių vitaminų: mėsa, kiaušiniai, pieno produktai (B12), žalios daržovės, ankštiniai, kepenys (folio rūgštis). Jei priežastis yra autoimuninis procesas ar kitas pagrindinis susirgimas, reikia gydyti ir jį.

Kreiptis reikėtų pajutus ilgiau užsitęsusį nepaaiškinamą nuovargį, silpnumą, dusulį, galvos svaigimą ar blyškumą. Jei atsiranda neurologiniai simptomai - tirpimas, dilgčiojimas, pusiausvyros sutrikimai, atminties blogėjimas - nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją ar neurologą. Taip pat verta pasitikrinti, jei pastebite liežuvio uždegimą, burnos opas ar širdies plakimo pokyčius. Įtariant anemiją, paprastas kraujo tyrimas gali greitai padėti nustatyti diagnozę ir išvengti komplikacijų.