Metilmalonrūgštis šlapime

Metilmalonrūgštis (MMA) šlapime yra laboratorinis rodiklis, padedantis įvertinti vitamino B12 būklę ir medžiagų apykaitos sutrikimus. Šis tyrimas dažnai atliekamas tiriant nuovargį, neurologinius simptomus ar įtariant organinių rūgščių anomalijas.

Funkcija
  • Metilmalonrūgštis yra tarpinis medžiagų apykaitos produktas, susidarantis skaidant tam tikras aminorūgštis (izoleuciną, valiną, metioniną, treoniną) bei riebalų rūgštis.
Kilmė ir reikšmė
  • Vitamino B12 (kobalamino) trūkumas lemia metilmalonrūgšties kaupimąsi organizme, todėl padidėjęs jos kiekis šlapime yra jautrus B12 trūkumo žymuo.
  • Šlapimo MMA tyrimas yra neinvazinis ir gali būti naudojamas kartu su kraujo tyrimais (pvz., holotranskobalaminu) B12 būklės vertinimui.
Procedūra
  • Tyrimui atlikti reikalingas vienkartinis (rytinis) šlapimo mėginys arba 24 valandų surinktas šlapimas.
  • Prieš tyrimą rekomenduojama nekeisti mitybos įpročių, tačiau pasakyti gydytojui apie vartojamus vitaminų papildus (ypač B12 ir folio rūgštį).
  • Mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur MMA kiekis nustatomas dujų chromatografijos arba masių spektrometrijos metodais.
Dažniausios priežastys
  • Vitamino B12 trūkumas - dėl mažo suvartojimo (veganiškos dietos), įsisavinimo sutrikimų (gastrito, atrofinio gastrito, malabsorbcijos sindromų) ar priešuždegiminių vaistų (metformino) vartojimo.
  • Inkstų funkcijos sutrikimas - dėl sumažėjusios MMA išskyrimo, bet dažniausia priežastis vis dėlto yra B12 deficitas.
Kitos priežastys
  • Metilmalonrūgšties acidoemija (retas paveldimas medžiagų apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis padidėjusiu MMA tiek kraujyje, tiek šlapime).
  • Nėštumo metu gali būti fiziologiškai padidėjusi MMA koncentracija.
Retai pasitaikančios priežastys
  • Labai maža MMA koncentracija kliniškai nėra reikšminga ir dažniausiai atitinka gerą vitamino B12 aprūpinimą.
Pagrindiniai atvejai
  • Esant įtariamam ar patvirtintam vitamino B12 trūkumui (ypač kai kraujo tyrimai neaiškūs).
  • Tiriant lėtinį nuovargį, neurologinius simptomus (periferinę polineuropatiją, atminties sutrikimus, myelopatijas) ar psichikos pokyčius.
  • Įtariant paveldimas organinių rūgščių apykaitos ligas (metilmalonrūgšties acidoemiją).
  • Gydytojai gali paskirti tyrimą šeimos gydytojai, gastroenterologai, neurologai ar hematologai.
Bendra Sveikiems žmonėms metilmalonrūgšties koncentracija šlapime paprastai neviršija 3,6 μg/mg kreatinino (apie 0,4-1,2 mmol/mol kreatinino).
Vyrams Norma vyrams: iki 3,3 μg/mg kreatinino.
Moterims Norma moterims: iki 3,9 μg/mg kreatinino.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja