Hipertirozė
Hipertirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, todėl organizmas tarsi „įjungiamas“ per dideliu greičiu. Dėl to gali padažnėti širdies plakimas, kristi svoris, atsirasti nerimas, prakaitavimas ir nuovargis, nors žmogus kartais jaučiasi lyg turėtų daugiau energijos. Laiku atpažinta ir gydoma hipertirozė dažniausiai gerai kontroliuojama, tačiau negydoma gali apkrauti širdį, kaulus ir visą medžiagų apykaitą.
Hipertirozė reiškia padidėjusią skydliaukės hormonų - tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) - gamybą arba jų perteklių kraujyje. Skydliaukė yra nedidelė drugelio formos liauka kaklo priekyje. Ji reguliuoja medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą, širdies darbą, žarnyno judrumą, nervų sistemos aktyvumą, raumenų jėgą ir net nuotaiką.
Kai hormonų tampa per daug, organizmo procesai pagreitėja. Širdis ima plakti dažniau, kūnas gamina daugiau šilumos, didėja prakaitavimas, greičiau naudojamos energijos atsargos. Todėl žmogus gali lieknėti net valgydamas įprastai ar daugiau nei anksčiau.
Svarbu atskirti dvi sąvokas. Hipertirozė dažniausiai apibūdina per aktyvią skydliaukės veiklą, kai liauka pati gamina per daug hormonų. Tirotoksikozė yra platesnis terminas - jis reiškia bet kokį skydliaukės hormonų perteklių organizme, pavyzdžiui, ir tada, kai hormonų per daug vartojama vaistais. Kasdienėje kalboje šios sąvokos neretai vartojamos panašiai, tačiau gydytojui skirtumas gali būti svarbus parenkant gydymą.
Hipertirozė gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniau diagnozuojama moterims. Kai kuriems simptomai būna ryškūs ir greitai pastebimi, kitiems - neryškūs, pamažu stiprėjantys. Vyresniame amžiuje hipertirozė kartais pasireiškia netipiškai: ne tiek nerimu ar drebuliu, kiek silpnumu, svorio kritimu, širdies ritmo sutrikimais ar sumažėjusiu fiziniu pajėgumu.
- Padažnėjęs širdies plakimas, širdies permušimai ar nemalonus plakimo pojūtis krūtinėje.
- Svorio mažėjimas, nors apetitas išlieka toks pats arba net padidėja.
- Padidėjęs prakaitavimas, karščio netoleravimas, jausmas, kad nuolat per šilta.
- Rankų drebėjimas, vidinis neramumas, dirglumas, sunkumas atsipalaiduoti.
- Greitesnis nuovargis, raumenų silpnumas, ypač lipant laiptais ar keliantis nuo kėdės.
- Dažnesnis tuštinimasis ar viduriavimas.
- Miego sutrikimai, paviršutiniškas miegas, ankstyvas prabudimas.
- Plonesnė, šiltesnė oda, trapūs plaukai, padidėjęs plaukų slinkimas.
- Nuolat greitas pulsas ramybės metu.
- Prieširdžių virpėjimas arba kiti ritmo sutrikimai, ypač vyresniems žmonėms.
- Dusulys fizinio krūvio metu.
- Padidėjęs sistolinis kraujospūdis.
- Spaudimo ar diskomforto pojūtis krūtinėje, ypač turint širdies ligų.
- Akių sausumas, perštėjimas, smėlio pojūtis.
- Ašarojimas ar jautrumas šviesai.
- Akių išverstumas, vokų paburkimas ar sunkumas pilnai užmerkti akis.
- Dvejinimasis akyse arba neryškus matymas.
- Šie simptomai ypač būdingi Greivso ligai, kuri yra viena dažniausių hipertirozės priežasčių.
- Moterims gali sutrikti mėnesinių ciklas: mėnesinės tampa retesnės, silpnesnės ar nereguliarios.
- Gali būti sunkiau pastoti, o nėštumo metu nekontroliuojama hipertirozė didina komplikacijų riziką.
- Vyrams kartais sumažėja lytinis potraukis, atsiranda erekcijos sutrikimų ar krūtų padidėjimas.
- Abiejų lyčių žmonėms ilgainiui gali mažėti kaulų tankis ir didėti osteoporozės rizika.
Dažniausia hipertirozės priežastis yra Greivso liga. Tai autoimuninė liga, kai imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus, skatinančius skydliaukę dirbti per aktyviai. Tokiu atveju visa skydliaukė dažnai būna padidėjusi, o hormonų gamyba - nuolat sustiprėjusi.
Kita dažna priežastis - toksinė mazginė struma arba toksinė adenoma. Skydliaukėje susiformuoja vienas ar keli mazgai, kurie gamina hormonus nepriklausomai nuo įprastos organizmo kontrolės. Ši priežastis dažniau nustatoma vyresniems žmonėms, ypač vietovėse, kur anksčiau buvo jodo trūkumo.
Hipertirozės simptomus gali sukelti ir tiroiditas - skydliaukės uždegimas. Uždegimo metu į kraują išsilieja jau pagaminti hormonai, todėl kurį laiką jų būna per daug. Taip gali nutikti po virusinės infekcijos, po gimdymo arba sergant autoimuniniu tiroiditu. Kai kuriais atvejais ši būklė laikina ir vėliau pereina į normalią arba net sumažėjusią skydliaukės veiklą.
Riziką didina moteriška lytis, šeiminis polinkis sirgti skydliaukės ar kitomis autoimuninėmis ligomis, rūkymas, didelis jodo kiekis kai kuriuose vaistuose ar maisto papilduose, ankstesnės skydliaukės ligos. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, amjodaronas, taip pat gali sutrikdyti skydliaukės veiklą, nes turi daug jodo ir tiesiogiai veikia skydliaukės audinį.
Nors stresas pats savaime dažniausiai nėra vienintelė hipertirozės priežastis, jis gali išryškinti simptomus arba sutapti su ligos pradžia. Todėl žmogus kartais galvoja, kad viską lemia įtampa, nors iš tiesų organizme jau vyksta hormoniniai pokyčiai.
Hipertirozė įtariama pagal nusiskundimus, apžiūrą ir kraujo tyrimus. Gydytojas įvertina pulsą, kraujospūdį, kūno svorio pokyčius, rankų drebėjimą, odos būklę, skydliaukės dydį, akių požymius. Taip pat svarbu papasakoti apie vartojamus vaistus, papildus, jodo turinčius preparatus, širdies ritmo sutrikimus ir šeimos ligų istoriją.
Pagrindiniai kraujo tyrimai yra TSH, laisvasis T4 ir laisvasis T3. Sergant hipertiroze TSH dažniausiai būna sumažėjęs, nes hipofizė bando „pristabdyti“ skydliaukę. Laisvasis T4 ir arba laisvasis T3 gali būti padidėję. Kartais nustatoma subklinikinė hipertirozė - TSH sumažėjęs, bet T4 ir T3 dar normos ribose. Net ir tokia forma kai kuriems žmonėms, ypač vyresniems ar turintiems širdies ligų, gali būti kliniškai svarbi.
Norint nustatyti priežastį, atliekami antikūnų tyrimai. TSH receptorių antikūnai padeda patvirtinti Greivso ligą. Gali būti tiriami ir anti-TPO ar anti-Tg antikūnai, ypač įtariant autoimuninį tiroiditą.
Skydliaukės echoskopija leidžia įvertinti liaukos dydį, struktūrą, mazgus ir kraujotaką. Jei reikia, atliekama skydliaukės scintigrafija - tyrimas, parodantis, kaip aktyviai skirtingos liaukos dalys kaupia radioaktyvų jodą ar kitą žymenį. Tai padeda atskirti Greivso ligą, toksinį mazgą ir tiroiditą.
Kai yra širdies plakimo ar permušimų, gali būti atliekama elektrokardiograma, Holterio monitoravimas, kartais širdies echoskopija. Esant akių simptomams, naudinga endokrinologo ir oftalmologo konsultacija. Nėštumo metu tyrimai ir gydymas parenkami itin atsargiai, nes skydliaukės hormonų pusiausvyra svarbi tiek mamai, tiek vaisiui.
Hipertirozės gydymas priklauso nuo priežasties, simptomų stiprumo, amžiaus, gretutinių ligų, nėštumo planų ir paciento pasirinkimų. Tikslas - sumažinti hormonų perteklių, apsaugoti širdį, kaulus ir nervų sistemą bei kuo geriau išsaugoti gyvenimo kokybę.
Dažnai pirmiausia skiriami vaistai nuo skydliaukės veiklos, pavyzdžiui, tiamazolis arba propiltiouracilas. Jie slopina skydliaukės hormonų gamybą. Gydymas paprastai trunka mėnesius, kartais ilgiau, o tyrimai kartojami reguliariai, kad dozė būtų saugi ir veiksminga. Šių vaistų negalima nutraukti ar keisti savarankiškai, net jei savijauta greitai pagerėja.
Širdies plakimui, drebuliui ir nerimui mažinti gali būti skiriami beta adrenoblokatoriai. Jie neveikia pačios ligos priežasties, bet padeda greičiau suvaldyti nemalonius simptomus, kol hormonų kiekis mažėja.
Kai kuriais atvejais taikomas gydymas radioaktyviuoju jodu. Jodas kaupiasi skydliaukėje ir palaipsniui sumažina per aktyvaus audinio veiklą. Po tokio gydymo daliai žmonių išsivysto hipotirozė - sumažėjusi skydliaukės veikla, tačiau ji paprastai lengvai kontroliuojama kasdien vartojant levotiroksiną.
Chirurginis gydymas - dalinis arba visiškas skydliaukės pašalinimas - svarstomas, kai skydliaukė labai padidėjusi, spaudžia aplinkinius audinius, yra įtartinų mazgų, vaistai netinka arba liga kartojasi. Operaciją atlieka patyręs chirurgas, o po jos dažnai reikia nuolatinio skydliaukės hormonų pakaitinio gydymo.
Gyvensena taip pat svarbi. Rekomenduojama vengti rūkymo, nes jis didina Greivso akių ligos riziką ir gali bloginti jos eigą. Reikėtų nevartoti jodo papildų be gydytojo nurodymo. Kol liga aktyvi, intensyvų fizinį krūvį verta aptarti su gydytoju, ypač jei pulsas didelis ar yra ritmo sutrikimų. Mityba turėtų būti pakankama energijos ir baltymų požiūriu, nes organizmas kurį laiką naudoja daugiau resursų. Jei sumažėjęs kaulų tankis, gali būti aptariamas vitaminas D, kalcis ir osteoporozės profilaktika.
Į šeimos gydytoją arba endokrinologą reikėtų kreiptis, jei be aiškios priežasties krenta svoris, padažnėja pulsas, vargina prakaitavimas, rankų drebėjimas, nerimas, miego sutrikimai ar netoleruojate karščio. Taip pat verta pasitikrinti, jei atsirado kaklo patinimas, spaudimo jausmas kakle, užkimimas ar rijimo sunkumas.
Skubios pagalbos reikia, jei širdis plaka labai greitai ar nereguliariai, atsiranda krūtinės skausmas, stiprus dusulys, alpimas, sumišimas, aukšta temperatūra, ryškus silpnumas ar vėmimas. Tai gali būti sunkios tirotoksikozės ar retos, bet pavojingos tirotoksinės krizės požymiai.
Nedelskite kreiptis, jei hipertirozės simptomai pasireiškia nėštumo metu arba planuojant nėštumą. Skydliaukės hormonų pusiausvyra šiuo laikotarpiu turi būti stebima atidžiai.
Jei jau vartojate vaistus nuo hipertirozės ir staiga atsiranda karščiavimas, stiprus gerklės skausmas, burnos opos, neįprastos kraujosruvos ar odos pageltimas, būtina nedelsiant susisiekti su gydytoju. Retais atvejais vaistai gali paveikti baltuosius kraujo kūnelius arba kepenis, todėl tokių simptomų ignoruoti negalima.
