Širdies aritmija
Širdies aritmija - tai širdies ritmo sutrikimas, kai širdis plaka per greitai, per lėtai arba nereguliariai. Kartais ji būna nepavojinga ir juntama tik kaip trumpas permušimas, tačiau kai kurios aritmijos gali didinti insulto, širdies nepakankamumo ar staigios širdinės mirties riziką. Svarbiausia - ne spėlioti, o išsiaiškinti ritmo sutrikimo tipą ir jo priežastį.
Širdies aritmija atsiranda tada, kai sutrinka elektriniai impulsai, valdantys širdies susitraukimus. Sveikoje širdyje ritmą dažniausiai nustato sinusinis mazgas - natūralus širdies ritmo vedlys, esantis dešiniajame prieširdyje. Iš jo elektrinis signalas keliauja per prieširdžius, atrioventrikulinį mazgą ir skilvelius, todėl širdis susitraukia nuosekliai ir veiksmingai išstumia kraują.
Kai šis elektrinis kelias sutrinka, impulsai gali kilti ne ten, kur reikia, sklisti per greitai, užstrigti arba suktis ratu. Dėl to širdis gali plakti per dažnai, per retai ar chaotiškai. Pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo metu prieširdžiai virpa nereguliariai, o skilveliai dažnai plaka nevienodu ritmu. Esant bradikardijai širdies ritmas gali būti per lėtas, todėl organizmas gauna per mažai deguonies prisotinto kraujo. Esant skilvelinėms aritmijoms sutrikimas kyla skilveliuose ir kai kuriais atvejais gali būti pavojingas gyvybei.
Širdies aritmija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažnėja vyresniems žmonėms ir sergantiesiems širdies ligomis. Ji gali būti laikina, pavyzdžiui, po stipraus streso, karščiavimo ar per didelio kofeino kiekio, bet gali būti ir nuolatinė, reikalaujanti ilgalaikės priežiūros.
- Širdies plakimo permušimai, vartymasis ar virpėjimas krūtinėje.
- Staiga padažnėjęs širdies ritmas, kartais prasidedantis ir pasibaigiantis labai netikėtai.
- Nereguliarus pulsas - juntama, kad širdis plaka tai greičiau, tai lėčiau.
- Nemalonus spaudimas ar diskomfortas krūtinėje, ypač fizinio krūvio metu.
- Silpnumas, greitas nuovargis, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.
- Dusulys lipant laiptais, einant greičiau ar net ramybės metu.
- Galvos svaigimas, aptemimas akyse, nestabilumo jausmas.
- Alpimas arba beveik alpimo epizodai.
- Stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas, plintantis į ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį.
- Staigus dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas.
- Staigus kalbos sutrikimas, veido perkreipimas, rankos ar kojos silpnumas - tai gali būti insulto požymiai.
- Sąmonės netekimas, traukuliai ar labai silpnas pulsas.
Širdies aritmija gali kilti dėl pačios širdies ligų arba dėl bendrų organizmo būklių, veikiančių širdies elektrinę sistemą. Dažnos priežastys yra išeminė širdies liga, persirgtas miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, širdies vožtuvų ligos, kardiomiopatijos, įgimti laidumo sutrikimai ir padidėjęs kraujospūdis. Po randėjimo širdies raumenyje elektriniai impulsai gali sklisti netolygiai, todėl atsiranda palankios sąlygos ritmo sutrikimams.
Riziką didina ir skydliaukės veiklos sutrikimai, ypač hipertirozė, elektrolitų disbalansas, pavyzdžiui, kalio ar magnio trūkumas, cukrinis diabetas, nutukimas, miego apnėja, lėtinės plaučių ligos. Kai kuriems žmonėms aritmiją išprovokuoja alkoholis, energiniai gėrimai, didelis kofeino kiekis, rūkymas, narkotinės medžiagos, dehidratacija, karščiavimas ar stiprus emocinis stresas.
Svarbūs ir vaistai: kai kurie preparatai nuo peršalimo, astmos, depresijos, tam tikri antibiotikai ar vaistai nuo skausmo gali paveikti širdies ritmą, ypač jei vartojami kartu su kitais medikamentais. Vyresnis amžius taip pat yra reikšmingas veiksnys, nes širdies laidumo sistema natūraliai keičiasi, o kartu dažnėja kitos širdies ir kraujagyslių ligos. Kartais aiškios priežasties nerandama, bet tai nereiškia, kad simptomus galima ignoruoti.
Gydytojas pirmiausia išklauso nusiskundimus: kada prasideda permušimai, kiek jie trunka, ar susiję su krūviu, stresu, alkoholiu, vaistais, ar pasireiškia dusulys, krūtinės skausmas, alpimas. Apžiūros metu matuojamas pulsas, kraujospūdis, klausoma širdies tonų, vertinami širdies nepakankamumo požymiai.
Pagrindinis tyrimas yra elektrokardiograma, arba EKG. Ji parodo širdies elektrinį aktyvumą tyrimo metu ir gali padėti nustatyti prieširdžių virpėjimą, prieširdžių plazdėjimą, ekstrasistoles, laidumo blokadas, tachikardijas ar bradikardijas. Jei aritmija pasireiškia epizodiškai, vienos EKG gali neužtekti. Tuomet skiriamas Holterio monitoravimas 24-48 valandoms ar ilgesnis įvykių registratorius, kuris fiksuoja ritmą įprastos dienos metu.
Dažnai atliekami kraujo tyrimai: elektrolitai, inkstų funkcijos rodikliai, skydliaukės hormonai, gliukozė, kraujo ląstelių tyrimas. Įtariant širdies struktūros pakitimus, atliekama širdies echoskopija, kuri įvertina širdies kameras, vožtuvus ir susitraukimo funkciją. Kai simptomai atsiranda fizinio krūvio metu, gali būti rekomenduojamas krūvio mėginys. Sudėtingesniais atvejais atliekama širdies kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas ar elektrofiziologinis tyrimas, leidžiantis tiksliai nustatyti aritmijos židinį ir suplanuoti gydymą.
Širdies aritmija gydoma pagal jos tipą, dažnį, simptomų stiprumą ir bendrą žmogaus riziką. Ne kiekvienas permušimas reiškia pavojų, tačiau sprendimą verta priimti tik įvertinus tyrimus. Kartais pakanka stebėjimo, provokuojančių veiksnių vengimo ir reguliarių patikrų.
Gyvensenos korekcija dažnai yra labai svarbi. Rekomenduojama riboti alkoholį, atsisakyti rūkymo, nevartoti narkotinių medžiagų, atsargiai elgtis su energiniais gėrimais ir didelėmis kofeino dozėmis. Padeda reguliarus, gydytojo leidžiamas fizinis aktyvumas, svorio mažinimas, kraujospūdžio kontrolė, pakankamas miegas, miego apnėjos gydymas ir streso valdymas.
Vaistai gali būti skiriami širdies ritmui sulėtinti, ritmui atkurti arba naujiems epizodams mažinti. Dažnai vartojami beta adrenoblokatoriai, kai kurie kalcio kanalų blokatoriai, antiaritminiai vaistai. Esant prieširdžių virpėjimui, labai svarbu įvertinti insulto riziką - kai kuriems pacientams skiriami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai, vadinami antikoaguliantais.
Kai aritmija užsitęsia ar sukelia ryškius simptomus, gali būti atliekama elektrinė kardioversija - kontroliuojamas trumpas elektros impulsas ritmui atkurti. Jei aritmijos židinys aiškus, taikoma kateterinė abliacija: per kraujagysles į širdį įvedami kateteriai, o sutrikimą sukeliantis audinys paveikiamas karščiu ar šalčiu. Esant per lėtam ritmui gali prireikti širdies stimuliatoriaus, o pavojingoms skilvelinėms aritmijoms - implantuojamo kardioverterio defibriliatoriaus.
Į gydytoją verta kreiptis, jei jaučiate pasikartojančius širdies permušimus, labai greitą ar nereguliarų pulsą, neįprastą nuovargį, dusulį, galvos svaigimą arba jei simptomai atsiranda fizinio krūvio metu. Net jei pojūčiai trumpi, jų užrašymas - kada prasidėjo, kiek truko, koks buvo pulsas, kas galėjo išprovokuoti - labai padeda nustatyti diagnozę.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei ritmo sutrikimą lydi stiprus krūtinės skausmas, dusulys ramybėje, alpimas, sąmonės sutrikimas, labai žemas kraujospūdis, šaltas prakaitas ar staigus silpnumas. Taip pat skubiai reaguokite į galimus insulto požymius: veido asimetriją, vienos kūno pusės nusilpimą, kalbos sutrikimą, staigų regėjimo pablogėjimą.
Jeigu jums jau diagnozuota Širdies aritmija, kreipkitės anksčiau, jei simptomai pasikeitė, padažnėjo, vaistai nebeveikia taip kaip įprastai arba atsirado kraujavimo požymių vartojant antikoaguliantus. Tinkamai prižiūrima Širdies aritmija dažnai gali būti kontroliuojama, o daugelis žmonių gyvena aktyvų ir visavertį gyvenimą.
