Hipotirozė
Hipotirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų, todėl sulėtėja daugelis organizmo procesų. Ji gali prasidėti nepastebimai, tačiau laikui bėgant paveikia energiją, širdies darbą, odą, svorį, nuotaiką, vaisingumą ir bendrą savijautą. Gera žinia ta, kad laiku nustatyta Hipotirozė dažniausiai sėkmingai kontroliuojama kasdien vartojamu gydymu.
Hipotirozė reiškia sumažėjusią skydliaukės funkciją. Skydliaukė yra nedidelė drugelio formos liauka kaklo priekyje, gaminanti hormonus tiroksiną T4 ir trijodtironiną T3. Šie hormonai veikia beveik visas kūno ląsteles: reguliuoja medžiagų apykaitą, šilumos gamybą, širdies ritmą, žarnyno judrumą, nervų sistemos veiklą, odos ir plaukų būklę, cholesterolio apykaitą bei daugelį kitų procesų.
Skydliaukės darbą valdo hipofizė - smegenyse esanti liauka. Ji išskiria tireotropinį hormoną TTH, dar vadinamą TSH. Kai skydliaukės hormonų kraujyje sumažėja, hipofizė paprastai padidina TTH kiekį, tarsi skatindama skydliaukę dirbti aktyviau. Todėl daugeliu atvejų Hipotirozė nustatoma pagal padidėjusį TTH ir sumažėjusį laisvą T4 kiekį.
Dažniausia forma yra pirminė Hipotirozė, kai problema kyla pačioje skydliaukėje. Rečiau pasitaiko centrinė Hipotirozė, kai sutrikimas susijęs su hipofize arba pagumburiu ir skydliaukė negauna tinkamo signalo gaminti hormonus. Dar viena dažna situacija - subklinikinė Hipotirozė. Tuomet TTH jau padidėjęs, bet laisvas T4 dar išlieka normos ribose, o simptomai gali būti nežymūs arba jų visai nebūti.
Hipotirozė nėra vien nuovargio ar svorio didėjimo sinonimas. Tai hormonų trūkumas, kuris ilgainiui gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai, kraujo riebalams, menstruacijų ciklui, nėštumo eigai, atminčiai ir emocinei būklei. Vis dėlto daugeliui žmonių, parinkus tinkamą levotiroksino dozę ir reguliariai atliekant tyrimus, gyvenimo kokybė tampa tokia pati kaip ir nesergant šia liga.
- Nuolatinis nuovargis, mieguistumas, energijos stoka net gerai išsimiegojus.
- Šalčio netoleravimas - žmogui šalta, kai kiti jaučiasi įprastai.
- Svorio didėjimas arba sunkesnis svorio mažėjimas, nors mityba labai nepasikeitė.
- Sausa, šiurkšti, pleiskanojanti oda, lūžinėjantys nagai.
- Plaukų slinkimas, plaukų retėjimas, kartais - antakių išorinės dalies išretėjimas.
- Vidurių užkietėjimas, sulėtėjęs virškinimas.
- Lėtesnis širdies ritmas, sumažėjęs fizinis pajėgumas.
- Užkimęs balsas, kaklo spaudimo ar pilnumo pojūtis, jei skydliaukė padidėjusi.
- Prastesnė koncentracija, sulėtėjęs mąstymas, užmaršumas.
- Prislėgta nuotaika, dirglumas, emocinis jautrumas.
- Lėtesnė reakcija, mieguistumas dieną.
- Rankų tirpimas ar dilgčiojimas, ypač jei išsivysto riešo kanalo sindromas.
- Moterims gali atsirasti gausesnės, ilgesnės ar nereguliarios mėnesinės.
- Gali būti sunkiau pastoti, didėti persileidimo ar nėštumo komplikacijų rizika, jei hormonų trūkumas negydomas.
- Po gimdymo Hipotirozė kartais pasireiškia dėl pogimdyminio tiroidito.
- Vyrams gali mažėti lytinis potraukis, sutrikti erekcija, pablogėti spermos kokybė.
- Ryškus veido, vokų, rankų ar kojų patinimas.
- Labai lėtas pulsas, dusulys, fizinio krūvio netoleravimas.
- Žema kūno temperatūra, sumišimas, stiprus mieguistumas.
- Skysčių kaupimasis aplink širdį ar plaučius.
- Miksedeminė koma - reta, bet gyvybei pavojinga komplikacija, dažniau pasitaikanti vyresniems žmonėms, ypač po infekcijos, šalčio poveikio ar raminamųjų vaistų vartojimo.
- Lėtesnis augimas, vėluojantis brendimas.
- Mokymosi sunkumai, nuovargis, prastesnė dėmesio koncentracija.
- Kūdikiams - užsitęsusi gelta, vangumas, prastas maitinimasis, vidurių užkietėjimas, didesnis liežuvis ar užkimęs verksmas.
Dažniausia Hipotirozė priežastis šalyse, kur pakanka jodo, yra autoimuninis tiroiditas, dar vadinamas Hašimoto tiroiditu. Esant šiai būklei, imuninė sistema klaidingai atakuoja skydliaukės audinį. Uždegimas vyksta lėtai, todėl skydliaukė palaipsniui praranda gebėjimą pagaminti pakankamai hormonų. Kraujo tyrimuose dažnai nustatomi antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę, vadinami anti-TPO, arba antikūnai prieš tireoglobuliną.
Kitos svarbios priežastys:
• Skydliaukės operacija. Pašalinus visą skydliaukę arba didelę jos dalį, hormonų gamyba sumažėja arba nutrūksta.
• Radioaktyviojo jodo gydymas. Jis taikomas kai kuriems skydliaukės padidėjusio aktyvumo ar skydliaukės vėžio atvejams, tačiau vėliau gali išsivystyti Hipotirozė.
• Kaklo srities spindulinis gydymas. Spindulinė terapija dėl limfomų, galvos ir kaklo navikų gali pažeisti skydliaukę.
• Vaistai. Hipotirozė gali pasireikšti vartojant ličio preparatus, amjodaroną, kai kuriuos imunoterapinius vaistus, interferoną, tirozin kinazės inhibitorius. Tokiais atvejais svarbu nenutraukti vaistų savarankiškai, o aptarti situaciją su gydytoju.
• Jodo trūkumas arba perteklius. Jodas būtinas skydliaukės hormonams gaminti. Ilgalaikis trūkumas gali sukelti skydliaukės padidėjimą ir Hipotirozė, o labai dideli jodo kiekiai kai kuriems žmonėms taip pat slopina skydliaukės veiklą.
• Pogimdyminis tiroiditas. Po gimdymo imuninė sistema persitvarko, todėl daliai moterų išsivysto laikinas skydliaukės uždegimas. Jis gali prasidėti padidėjusios skydliaukės funkcijos faze, o vėliau pereiti į Hipotirozė.
• Įgimta Hipotirozė. Kai kuriems naujagimiams skydliaukė būna neišsivysčiusi, netinkamoje vietoje arba negamina hormonų dėl genetinių priežasčių. Todėl naujagimių patikra yra labai svarbi.
Rizika didesnė moterims, vyresniems žmonėms, asmenims, kurių šeimoje yra skydliaukės ar kitų autoimuninių ligų. Didesnę riziką taip pat turi sergantieji 1 tipo cukriniu diabetu, celiakija, reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige, vitiligu, Dauno ar Ternerio sindromu. Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo taip pat yra metas, kai skydliaukės sutrikimai gali išryškėti.
Hipotirozė diagnozuojama derinant paciento nusiskundimus, apžiūrą ir kraujo tyrimus. Vien iš simptomų nustatyti ligą nepatikima, nes nuovargis, svorio pokyčiai ar nuotaikos pablogėjimas gali būti susiję ir su mažakraujyste, depresija, miego sutrikimais, vitamino D ar B12 stoka, pervargimu, kitomis endokrininėmis ligomis.
Pagrindiniai tyrimai:
• TTH arba TSH. Tai jautriausias pirminės Hipotirozė atrankos tyrimas. Padidėjęs TTH dažniausiai rodo, kad hipofizė stipriau stimuliuoja skydliaukę, nes hormonų trūksta.
• Laisvas T4. Padeda įvertinti, ar Hipotirozė jau aiški, ar subklinikinė. Aiškios pirminės Hipotirozė atveju TTH padidėjęs, o laisvas T4 sumažėjęs.
• Laisvas T3. Dažniausiai nėra pirmo pasirinkimo tyrimas, nes Hipotirozė pradžioje jis gali išlikti normalus. Jis skiriamas pagal klinikinę situaciją.
• Anti-TPO ir anti-Tg antikūnai. Jie padeda patvirtinti autoimuninį tiroiditą, tačiau gydymo dozė parenkama ne pagal antikūnų kiekį, o pagal TTH, laisvą T4, paciento būklę ir aplinkybes.
• Skydliaukės ultragarsinis tyrimas. Jis reikalingas ne kiekvienam pacientui, bet naudingas, jei skydliaukė padidėjusi, apčiuopiami mazgai, jaučiamas spaudimas kakle arba reikia įvertinti struktūrinius pakitimus.
Papildomai gydytojas gali skirti bendrą kraujo tyrimą, feritino, vitamino B12, vitamino D, gliukozės, kepenų ir inkstų funkcijos, elektrolitų, cholesterolio tyrimus. Hipotirozė gali didinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolį, sukelti mažakraujystę ar natrio sumažėjimą kraujyje, todėl platesnis įvertinimas kartais padeda suprasti visą sveikatos vaizdą.
Nėštumo metu skydliaukės vertinimas turi savų niuansų. TTH normos priklauso nuo nėštumo trimestro, o skydliaukės hormonų poreikis dažnai padidėja. Jei moteris jau vartoja levotiroksiną ir pastoja, apie tai reikėtų pranešti gydytojui kuo anksčiau, nes dozę dažnai reikia koreguoti.
Jei įtariama centrinė Hipotirozė, vien TTH gali klaidinti, nes jis gali būti normalus arba net sumažėjęs. Tokiais atvejais vertinamas laisvas T4, kiti hipofizės hormonai, prireikus atliekamas galvos magnetinio rezonanso tyrimas.
Pagrindinis Hipotirozė gydymas yra levotiroksinas - sintetinis tiroksino T4 preparatas. Jis pakeičia hormoną, kurio skydliaukė pagamina per mažai. Tinkamai parinkta dozė neslopina organizmo, nesukelia priklausomybės ir nėra laikina energijos tabletė - tai pakaitinė hormonų terapija, leidžianti kūnui veikti normaliau.
Levotiroksinas dažniausiai vartojamas ryte nevalgius, užgeriant vandeniu, likus maždaug 30-60 minučių iki pusryčių. Kai kuriems žmonėms patogiau vartoti vakare, praėjus kelioms valandoms po paskutinio valgymo, tačiau svarbiausia - pastovumas. Kalcio, geležies, magnio papildai, kai kurie rūgštingumą mažinantys vaistai, sojų produktai ir labai daug skaidulų turinti mityba gali sumažinti įsisavinimą, todėl juos paprastai patariama vartoti atskirai, paliekant kelių valandų tarpą.
Dozė parenkama individualiai. Ji priklauso nuo amžiaus, kūno masės, širdies ligų, nėštumo, Hipotirozė sunkumo ir kitų vaistų. Jaunesniems sveikiems žmonėms kartais galima pradėti nuo pilnesnės dozės, o vyresniems ar sergantiems išemine širdies liga dozė didinama lėčiau, kad nebūtų išprovokuotas širdies plakimas ar krūtinės skausmas.
Po dozės pakeitimo TTH paprastai tikrinamas po 6-8 savaičių, nes skydliaukės hormonų pusiausvyra keičiasi lėtai. Kai rodikliai stabilūs, kontroliniai tyrimai dažniausiai atliekami kas 6-12 mėnesių arba dažniau, jei keičiasi savijauta, svoris, nėštumo planai, vaistai ar atsiranda naujų ligų.
Subklinikinė Hipotirozė gydoma ne visada. Sprendimas priklauso nuo TTH dydžio, simptomų, anti-TPO antikūnų, amžiaus, širdies ir kraujagyslių rizikos, nėštumo ar planuojamo nėštumo. Pavyzdžiui, esant didesniam TTH, aiškiems simptomams ar nėštumo planavimui gydymas dažniau rekomenduojamas.
Gyvensena negali pakeisti levotiroksino, jei hormonų trūkumas aiškus, tačiau ji padeda jaustis geriau. Svarbu reguliari, pakankama, bet ne kraštutinė mityba, pakankamas baltymų kiekis, judėjimas pagal pajėgumą, miegas ir streso valdymas. Jodo papildų nereikėtų vartoti savarankiškai didelėmis dozėmis - perteklius gali pabloginti autoimuninį tiroiditą ar sutrikdyti gydymo pusiausvyrą. Seleno ar kitų papildų nauda priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl geriausia aptarti juos su gydytoju.
Svarbu nevartoti levotiroksino pagal savijautą vieną dieną daugiau, kitą mažiau. Per maža dozė palieka Hipotirozė simptomus, o per didelė gali sukelti širdies plakimą, nerimą, svorio kritimą, nemigą, kaulų retėjimą ir ritmo sutrikimus. Jei pamiršote tabletę, dažniausiai galima ją išgerti prisiminus tą pačią dieną, bet individualias taisykles verta pasitikslinti su gydytoju ar vaistininku.
Į šeimos gydytoją ar endokrinologą verta kreiptis, jei kelias savaites ar ilgiau jaučiate nepaaiškinamą nuovargį, šaltkrėtį, mieguistumą, svorio didėjimą, vidurių užkietėjimą, plaukų slinkimą, odos sausumą, sulėtėjusį pulsą, nuotaikos pablogėjimą ar atminties sunkumus. Ypač svarbu pasitikrinti, jei šeimoje yra skydliaukės ligų arba sergate kita autoimunine liga.
Moterims rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jei mėnesinės tapo labai gausios ar nereguliarios, nepavyksta pastoti, planuojamas nėštumas arba nėštumas jau patvirtintas. Net lengva Hipotirozė nėštumo metu gali būti reikšminga, todėl laukti nereikėtų.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda ryškus mieguistumas, sumišimas, labai žema kūno temperatūra, stiprus silpnumas, lėtas pulsas, dusulys, sąmonės sutrikimas, didelis patinimas arba būklė blogėja po infekcijos, traumos, šalčio poveikio. Tai gali būti sunkios Hipotirozė komplikacijos požymiai.
Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei jau vartojate levotiroksiną, bet simptomai išlieka, atsirado širdies plakimas, drebulys, nerimas, nemiga, neplanuotas svorio kritimas arba pradėjote vartoti naujus vaistus. Dažnai pakanka patikrinti tyrimus ir tiksliai pakoreguoti dozę.
