Jodo pakankamumo tyrimas

Jodo pakankamumo tyrimas (jodurija arba jodo koncentracija kraujyje) padeda įvertinti, ar organizmas gauna pakankamai jodo - būtino mikroelemento skydliaukės hormonų gamybai. Šis tyrimas dažnai atliekamas esant įtariamam jodo trūkumui ar pertekliui, taip pat vertinant mitybos įpročius.

Funkcija
  • Matuoja jodo koncentraciją šlapime arba kraujyje, atspindinčią organizmo aprūpinimą jodu.
  • Padeda diagnozuoti jodo trūkumą ar perteklių, kurie gali sukelti skydliaukės veiklos sutrikimus.
Kilmė
  • Jodas į organizmą patenka su maistu (jūros gėrybės, joduota druska, pieno produktai) ir vandeniu.
  • Organizmas jodo atsargas kaupia skydliaukėje, o perteklius šalinamas per inkstus su šlapimu.
Procedūra
  • Tyrimui dažniausiai naudojamas vienkartinis rytinis šlapimo mėginys (jodurija) arba veninis kraujas.
  • Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau likus 2-3 dienoms iki tyrimo rekomenduojama vengti jodo papildų, joduotos druskos pertekliaus ir jūros gėrybių, kad rezultatas būtų tikslus.
Priežastys
  • Per didelis jodo suvartojimas su maisto papildais ar vaistais (pvz., amiodaronu).
  • Per didelis joduotos druskos ar jūros gėrybių vartojimas.
  • Skydliaukės uždegimas (tiroiditas) ar kitos ligos, dėl kurių išsiskiria daugiau jodo.
Priežastys
  • Nepakankamas jodo kiekis maiste (pvz., dieta be joduotos druskos, gyvenimas endeminėje jodo trūkumo zonoje).
  • Autoimuninės skydliaukės ligos (Hašimoto tiroiditas) su sumažėjusia jodo absorbcija.
  • Nėštumo metu padidėjęs jodo poreikis, jei nevartojami papildai.
Situacijos
  • Įtarus jodo trūkumą (struma, nuovargis, svorio didėjimas, šaltkrėtis).
  • Įtarus jodo perteklių (tachikardija, svorio kritimas, drebulys).
  • Prieš skiriant jodo turinčius vaistus (pvz., amiodaroną).
  • Nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims - profilaktiškai.
Specialistai
  • Endokrinologas
  • Šeimos gydytojas
Bendra Normali jodo koncentracija šlapime suaugusiems: 100-200 µg/l (mikrogramų litre).
Vyrams 100-200 µg/l
Moterims 100-200 µg/l (nėščiosioms rekomenduojama 150-250 µg/l)

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja