Greivso liga
Greivso liga yra autoimuninė skydliaukės liga, dėl kurios organizmas pagamina per daug skydliaukės hormonų. Šie hormonai veikia beveik visas kūno sistemas, todėl simptomai gali apimti širdį, nervų sistemą, akis, odą, svorį ir bendrą savijautą. Laiku nustačius Greivso ligą, ją dažniausiai galima sėkmingai kontroliuoti ir išvengti pavojingų komplikacijų.
Greivso liga yra autoimuninis sutrikimas, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja skydliaukę. Vietoj to, kad apsaugotų organizmą nuo infekcijų, ji pradeda gaminti antikūnus, kurie jungiasi prie skydliaukės ląstelių receptorių ir tarsi nuolat spaudžia „įjungimo mygtuką“. Dėl to skydliaukė gamina per daug hormonų - tiroksino ir trijodtironino.
Skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, širdies ritmą, kūno temperatūrą, raumenų darbą, nervų sistemos aktyvumą ir energijos sunaudojimą. Kai jų per daug, organizmas veikia per greitai: padažnėja pulsas, krenta svoris, atsiranda nerimas, prakaitavimas, rankų drebėjimas, miego sutrikimai.
Greivso liga dažniausiai pažeidžia skydliaukę, tačiau gali paveikti ir akis. Kai kuriems žmonėms išsivysto akių audinių uždegimas: akys atrodo labiau išsikišusios, sausėja, peršti, dvejinasi vaizdas. Rečiau gali atsirasti odos pakitimų blauzdų srityje - oda tampa sustorėjusi, paraudusi ar patinusi.
- nepaaiškinamas svorio kritimas, nors apetitas gali būti padidėjęs
- dažnas ar stiprus širdies plakimas, permušimai
- rankų drebėjimas, vidinis virpulys
- padidėjęs prakaitavimas ir karščio netoleravimas
- nerimas, dirglumas, emocinis jautrumas
- miego sutrikimai, nuovargis, silpnumas
- dažnesnis tuštinimasis ar viduriavimas
- menstruacijų ciklo pokyčiai
- raumenų silpnumas, ypač šlaunų ir pečių srityje
- padidėjusi skydliaukė arba kaklo pilnumo jausmas
- spaudimo pojūtis kakle
- kartais - pasunkėjęs rijimas ar diskomfortas gulint
- akių sausumas, perštėjimas, smėlio jausmas
- paraudimas, ašarojimas, šviesos baimė
- akių vokų patinimas
- išsikišusių akių įspūdis
- dvejinimasis akyse
- skausmas judinant akis ar spaudimo jausmas už akių
- labai greitas pulsas, dusulys, krūtinės skausmas
- stiprus silpnumas, sumišimas, aukšta temperatūra
- ryškus neramumas, vėmimas, dehidratacija
- staigus regėjimo pablogėjimas
Tiksli priežastis, kodėl imuninė sistema pradeda skatinti skydliaukę, nėra iki galo aiški. Manoma, kad Greivso liga atsiranda dėl genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių sąveikos.
Svarbiausi rizikos veiksniai:
- šeiminis polinkis į autoimunines ar skydliaukės ligas;
- moteriška lytis - moterys serga dažniau nei vyrai;
- amžius, ypač 20-50 metų laikotarpis, nors liga gali pasireikšti bet kada;
- kitos autoimuninės ligos, pavyzdžiui, 1 tipo cukrinis diabetas, celiakija, autoimuninis gastritas;
- rūkymas, ypač svarbus akių pažeidimo rizikai ir sunkumui;
- stiprus ar ilgalaikis stresas, kuris gali būti vienas iš ligos išprovokavimo veiksnių;
- nėštumas ir laikotarpis po gimdymo, kai imuninė sistema natūraliai persitvarko;
- perteklinis jodo kiekis kai kuriuose vaistuose ar papilduose jautriems žmonėms.
Svarbu suprasti, kad Greivso liga nėra užkrečiama. Ji neatsiranda dėl vieno netinkamo veiksmo, mitybos klaidos ar emocinės būsenos - dažniausiai tai sudėtingas imuninės sistemos sutrikimas.
Greivso ligą gydytojas įtaria įvertinęs simptomus, pulsą, kraujospūdį, svorio pokyčius, skydliaukės dydį, akių būklę ir bendrą savijautą. Diagnozei patvirtinti reikalingi laboratoriniai ir kartais vaizdiniai tyrimai.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- TSH tyrimas - paprastai būna labai sumažėjęs;
- laisvas T4 ir laisvas T3 - dažniausiai padidėję;
- TSH receptorių antikūnai - labai svarbūs Greivso ligai patvirtinti;
- skydliaukės peroksidazės antikūnai gali padėti įvertinti autoimuninį foną;
- bendras kraujo tyrimas ir kepenų fermentai gali būti reikalingi prieš pradedant vaistus;
- skydliaukės echoskopija, dažnai su kraujotakos įvertinimu, padeda pamatyti padidėjusią ir aktyvią liauką;
- skydliaukės scintigrafija gali būti atliekama, kai reikia atskirti Greivso ligą nuo kitų hipertireozės priežasčių.
Jei yra akių simptomų, gali būti rekomenduojama akių gydytojo konsultacija. Sunkesniais atvejais atliekama akiduobių kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, ypač jei dvejinasi vaizdas ar įtariamas regos nervo spaudimas.
Greivso ligos gydymas parenkamas individualiai. Sprendimas priklauso nuo hormonų kiekio, skydliaukės dydžio, amžiaus, gretutinių ligų, nėštumo planų, akių pažeidimo ir paciento pasirinkimo.
Pagrindiniai gydymo būdai:
- Vaistai, slopinantys skydliaukės hormonų gamybą. Dažniausiai skiriamas tiamazolas, kai kuriais atvejais propiltiouracilas. Gydymas trunka mėnesius ar ilgiau, o hormonų tyrimai reguliariai kartojami.
- Beta adrenoblokatoriai. Jie greitai palengvina simptomus, tokius kaip širdies plakimas, drebulys, nerimas ir karščio pojūtis, tačiau pačios ligos priežasties neveikia.
- Radioaktyviojo jodo terapija. Ji sumažina per aktyvios skydliaukės audinį. Po šio gydymo dažnai išsivysto sumažėjusi skydliaukės funkcija, todėl gali prireikti visą gyvenimą vartoti skydliaukės hormoną.
- Chirurginis gydymas. Skydliaukės pašalinimas svarstomas, kai liauka labai padidėjusi, yra mazgų, vaistai netinka arba reikia greito ir patikimo sprendimo. Po operacijos taip pat reikalinga pakaitinė hormonų terapija.
Greivso ligos akių pažeidimui svarbus rūkymo nutraukimas, akių drėkinimas, apsauga nuo vėjo ir saulės. Kai kuriais atvejais skiriamas selenas, gliukokortikoidai ar kitas specializuotas gydymas. Gyvensena taip pat svarbi: pakankamas poilsis, baltymų turinti mityba, kalcio ir vitamino D užtikrinimas, atsargus fizinio krūvio didinimas, ypač kol pulsas dar nekontroliuojamas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebite nepaaiškinamą svorio kritimą, dažną širdies plakimą, rankų drebėjimą, nuolatinį nerimą, karščio netoleravimą, padidėjusį prakaitavimą ar kaklo patinimą. Kuo anksčiau nustatoma Greivso liga, tuo lengviau apsaugoti širdį, kaulus, akis ir bendrą organizmo būklę.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda:
- krūtinės skausmas, stiprus dusulys ar alpimas;
- labai dažnas ar nereguliarus širdies plakimas;
- aukšta temperatūra, sumišimas, stiprus neramumas;
- gausus vėmimas, viduriavimas, dehidratacija;
- staigus regėjimo pablogėjimas, stiprus akių skausmas ar ryškus dvejinimasis.
Jeigu Greivso liga jau diagnozuota, būtina reguliariai atlikti gydytojo paskirtus tyrimus ir nekeisti vaistų dozės savarankiškai. Per didelė ar per maža dozė gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
